Naujausios
Vienintelis Lietuvoje
„Enter'18“ – tai jau aštuonioliktus metus Šiaulių dailės galerijos organizuojamas medijų meno festivalis. Šių metų renginio idėja – pandemijos paveiktos visuomenės persikėlimas į modernią virtualią erdvę.
Šiaulių dailės galerijoje ir jos išorėje buvo galima apžiūrėti skulptūras, performansus, interaktyvius meno kūrinius, tokius kaip M. Žalneravičiaus „Ar jau pradžia ar tai tik pabaiga?“, S. Gužausko „Šilelis“.
Daug emocijų sukėlė grėsmingais ritmais nuskambėjęs Simonos Martinkutės performansas „Raudonos balos“. Jo metu kūrinio dalyviai ant baltų kojinių išvertė kibirėlius raudonų dažų.
Į festivalį dėl Covid-19 grėsmės neatvyko keturi dalyviai – vienas vilnietis ir trys svečiai iš Vokietijos bei Nyderlandų. Jų darbai buvo saugiai transportuoti ir pristatyti renginyje.
Lietuvos dailės teoretikas, meno kritikas Virginijus Kinčinaitis teigė, kad daug medijų festivalių atsirasdavo ir išnykdavo, bet ilgiausias ir vienintelis šiuo metu yra „Enter“ festivalis.
„Kai tik Šiauliuose atsirado pirmasis kompiuteris aš supratau, kad čia – didžiulė perspektyva ir nuo pirmo festivalio pradėjome jungti kompiuterių kultūrą su tradicinio meno galimybėmis“, – pabrėžė V. Kinčinaitis.
Dailės teoretikas užsiminė, kad festivalio tikslas yra ne tik pristatyti jaunų menininkų darbus, bet ir parodyti, kad Šiauliai – tai šiuolaikinis, intelektualus miestas.
„Vis dėlto mes turime auditoriją, kuri gali adekvačiai reaguoti į sudėtingą meną, o ne vien į kičinį liaudies ir saloninį“, – pastebėjo V. Kinčinaitis.
Įkvėpė knygynas
Vienas iš festivalio dalyvių, praktikuojantis dizaineris ir dėstytojas Sigitas Gužauskas festivalio lankytojams pristatė skaitmeninį kūrinį „Šilelis“.
Pirmąkart darbas buvo pristatytas tarptautiniame projekte „Keliaujančios raidės“.
Projektą įkvėpė netoli autoriaus namų buvęs knygynas „Šilelis“. Po jo uždarymo S. Gužauskas išsaugojo nuo pastato nuimtas metalines raides.
„Matydamas tas nykstančias raides pagalvojau, kad jas reikia kažkaip išgelbėti“, – pasakojo dizaineris.
Nusprendęs sukurti meninį projektą S. Gužauskas pasitelkė vis labiau populiarėjančių skaitmeninių skaityklių idėją.
Autorius užsiminė, kad elektroninėje erdvėje raidės per minutę gali pasklisti po tūkstančius ekranų po visą pasaulį. Tad ir skaitmeninis kūrinys „Šilelis“ – nuolat kintantis.
„Dabar populiarios knygos elektroninėse skaityklėse. Tai tos raidės transformuojasi į kitokias, skaitmenines ir įgauna visiškai kitokių dvasinių savybių“, – teigė S. Gužauskas.
Pradžia ar pabaiga?
Kitas renginio dalyvis, šiaulietis, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Marius Žalniaravičius festivalyje pristatė susimąstymą keliantį kūrinį „Ar jau pradžia ar tai tik pabaiga?“.
Autorius teigė, kad dalyvauja antrą kartą, tačiau niekada nežinojo, kad egzistuoja tokio lygio festivalis.
M. Žalniaravičiaus nuomone menas privalo kelti klausimus, į kuriuos atsakytų patys žmonės.
„Prie kiekvieno kūrinio reikia pastovėti, įsigilinti. Mes pratę labai greitai suvartoti, bet prie kiekvieno kūrinio reikia atsistoti ir pasižiūrėti, ką jis byloja“, – paaiškino autorius.
M. Žalniaravičiaus kūrinys, kurį autorius vadina „Alfa ir Omega“ – tai keliamas klausimas ar mes pasiekėme savo evoliucijos viršūnę ar dar tik esame jos pradžioje.
Mintį atskleidžia kairėje kūrinio pusėje virbalais mezganti beždžionė, o dešinėje pusėje – robotas.
„Sakoma, kad padarėme didžiulį progresą nuo akmens amžiaus, bet iš esmės mes tebežudome žmones, tebegriauname, kuriame tik savo patogumui, – teigė autorius. – Tai klausimas – ar dabar Alfa ar Omega, pradžia ar pabaiga?“
