Naujausios
Parodoje – Vytenio Rimkaus šeimos kūryba
Antradienį Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Iš kartos į kartą: menotyrininko Vytenio Rimkaus šeimos meninės kūrybos tęstinumas“. V. Rimkus, pristatydamas darbus ir jų autorius, atskleidė dalelę šeimos istorijos.
Gintarė VALUCKYTĖ
vasara@skrastas.lt
Nuo senelio iki anūkų
Bibliotekos bibliografijos-informacijos skyriaus pirmojo ir antrojo aukšto sienas papuošė Šiaulių garbės piliečio, menotyrininko, dailininko Vytenio Rimkaus šeimos paveikslai.
Ekspozicija aprėpia kūrinius nuo V. Rimkaus senelio iki jo anūkių. Vitrinoje atverstos V. Rimkaus išleistos knygos, jo tėvo Jaroslavo albumas „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915-1919 metais paveiksluose ir trumpuose aprašymuose“. Išdėlioti Sibire V. Rimkaus pieštų šeimos narių portretai.
Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Rima Giržadienė sakė, kad paroda pranoko lūkesčius. Vietoj trijų šeimos kartų darbų ekspozicija įsišaknijo dar giliau, išsiplėtė į šakas.
Sutilpo tik dalelė
Profesorius ekspoziciją vadino "kuklia". Čia galima išvysti tik nedidelę dalelę jo šeimos kūrėjų darbų. Nedidelėje erdvėje šeimos kūrybą išsamiai atskleisti sudėtinga.
Pirmajame aukšte V. Rimkus pristatė dukters tautodailininkės pedagogės Rasos Daukšienės paveikslus, tapytus ant šilko. Šalia ir jos vyro Gintaro aliejumi tapytas Jakiškių dvaras (Joniškio rajonas).
Tarp jų ir paties profesoriaus paveikslai su medžiais. Jis medžius sulygina su žmonėmis: „Medis turi dūšią. Visos moterys čia eglės, o vyrai ąžuolai“. Šalia tėvo kūrinių žaliuoja ir kitos dukros Janinos Budrienės paveikslas „Medis“.
Piešta istorija
Antrajame aukšte kabo mažiausi ir seniausi piešiniai. Tai V. Rimkaus senelio Mykolo piešti Muravjovas-korikas, Krymo vaizdas, sena Lenkijos pilis. Piešinys su Muravjovu, skirtas 1863-ųjų metų sukilimui, pasirodė ir spaudoje.
Pagal V. Rimkaus pasakotą istoriją, senelis gimęs kažkur prie Žeimelio. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iš kurios už blogą elgesį buvo išmestas. Paskui mokėsi Varšuvoje, dailės mokykloje. Tapo dailininku, braižytoju. Pokario metais gyveno Lenkijoje, ten ir palaidotas.
V. Rimkus, rodydamas savo tėvo Jaroslavo albumą, pasakojo dar vieno gyvenimo istoriją. Tėvas buvo filologas, lotynų, graikų kalbų specialistas. Taip pat aviatorius, divizijos komisaras. Likę jo užrašai ir fotografijos. Lietuvoje jis mokytojavo, vėliau išvežtas į Sibirą. Nors ir buvo filologas, tačiau jo piešiniai gerai vertinami. V. Rimkaus nuomone, tėvas būtų buvęs puikus dailininkas.
Tėvas – pavyzdys
Eksponuojamos ir V. Rimkaus sūnaus juvelyro Kęstučio iškaltos metalinės rožės. Jis pats dalyvavęs renginyje susirinkusiems sakė: „Tėvas buvo mums pavyzdys ir bus. Nežinau, ar galėsime jį kada nors pralenkti.“
Parodoje – ir V. Rimkaus sūnėno profesionalaus dailininko Valdo Barakausko modernūs paveikslai. Šiuo metu menininkas dalyvauja tarptautinėje kūrybinėje stovykloje-plenere Nidoje.
Dukterėčia Aurelija Jočienė dirba girininke, tad jos paveiksluose skraido drugeliai.
Viena siena skirta anūkėms – Tomos Daukšaitės, Domantės ir Vytautės Budryčių paveikslams, tapytiems ant drobės.
Jono TAMULIO nuotr.
ŠEIMA: Parodos atidarymo svečiai turėjo galimybę iš arčiau pažvelgti į Vytenio Rimkaus šeimos narių kūrybą, šeimos istoriją.
PIEŠINYS: V. Rimkaus senelio Mykolo pieštas Muravjovas-korikas, skirtas 1863-ųjų sukilimui, pasirodė ir spaudoje.