
Naujausios
Paryžiaus mokyklos tapytojas su „Skandinaviškais etiudais“
Antradienį „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta dailininko Vytauto Kasiulio paroda „Skandinaviški etiudai“ iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. V. Kasiulis laikomas vienu įdomiausių XX amžiaus antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Paryžiaus mokyklos tapytojas
Parodoje pristatomuose nedideliuose tapybos cikluose dailininkas perteikia Skandinavijos motyvus. Kūriniuose dera tapymas pastele, akvarele, guašu.
Parodą papildo originalios dailininko afišos, sukurtos litografijos ir linoraižinio technikomis.
Lankytojams, apžiūrėjusiems parodą, siūloma pateiktomis priemonėmis sukurti savo darbą pagal V. Kasiulį.
Parodos kuratorė – Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.
Ch. Frenkelio viloje pristatomi V. Kasiulio kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje. Juos testamentu Lietuvai padovanojo dailininko našlė Bronė Kasiulienė, perdavė Paryžiuje gyvenantis sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis. Dailininko sukurtas afišas Vytauto Kasiulio dailės muziejui padovanojo Pietų Švedijos lietuvių bendruomenės atstovas Šarūnas Blinstrubas (Helsingborgas).
Parodą pristačiusi Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė kalbėjo apie V. Kasiulio biografiją.
V. Kasiulis į Paryžių atvyko 1948-aisiais. Pirmoji asmeninė paroda, surengta 1949 metais, turėjo didelį pasisekimą, visi paveikslai buvo parduoti. Į V. Kasiulį atkreipė dėmesį meno galerijų savininkai ir kolekcininkai, sutarta dėl kasmetinių parodų. Nuo 1950-ųjų kūriniai buvo nuolat eksponuojami Christiano-Gilberto Stiebelio galerijoje. Šeštasis dešimtmetis laikomas V. Kasiulio šlovės laiku.
1960 metais V. Kasiulis atidarė savo galeriją, po kiek laiko – dar vieną Paryžiaus centre, ji veikė iki 1990 metų.
Primena alchemiką
Kitas V. Kasiulio karjeros etapas susijęs su švedu Sture Anderssonu, galerijos savininku, įkūrusiu Landskrūnos dailininkų sąjungą, vadovavusiu Borstahuseno meno asociacijai. Su juo V. Kasiulis susipažino Paryžiuje.
Pirmosios V. Kasiulio parodos Švedijoje surengtos 1954 metais. Menininkas į Švediją išvyko 1956 metais, nuo 6 dešimtmečio pradžios iki 7 dešimtmečio V. Kasiulis kūrė būtent Švedijos gerbėjams.
„Pasirinko gamtos motyvus – Švedijos peizažą, uolėtas pakrantes, labai populiarios buvo grupinės daugiafigūrinės kompozicijos, susijusios su žvejais. Darbai buvo populiarūs visoje Skandinavijoje“, – sakė O. Stripinienė.
Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio teigimu, muziejinės parodos leidžia plačiau pasižiūrėti į meninį, tarptautinį kontekstą: galima tirti gabalėlį gražaus Paryžiaus meninio gyvenimo ir atsigręžti į Skandinaviją, kurią pamato lietuvis.
V. Kasiulis į Švediją pažiūrėjo visiškai naujai – per savo meninę stilistiką. Todėl, pasak V. Kinčinaičio, kiekvienas save gerbiantis Vakarų Europos miestas – ir Latvijos, ir Estijos – turi rezidencijas menininkams.
V. Kasiulio braižas, kalba ypatinga, iš karto atpažįstama, kiekviename paveiksle galima pamatyti labai skirtingų dalykų sintezę. Tad V. Kinčinaičiui V. Kasiulis primena alchemiką, kuris ima įvairias medžiagas, junginius ir, juos tarpusavyje kombinuodamas, išgauna visiškai nauja.
Paroda veiks iki gegužės 1 dienos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ATIDARYMAS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė pristatė Vytauto Kasiulio biografiją.
PAVEIKSLAS: „Moteris su karučiu“, XX amžiaus 7 dešimtmetis. Vytauto Kasiulio kompozicija turėjo konkretų prototipą – žuvininkę iš Borstahuseno žvejų kaimelio, vežiojusią žuvį į Landskrūnos turgų. Moteris buvo viena iš paskutinių šios profesijos atstovių ir ilgainiui tapo viso kaimelio simboliu.
AFIŠA: Parodoje eksponuojamos ir originalios dailininko afišos.
VEIKLA: Parodos lankytojams suteikta galimybė nuspalvinti darbus pagal Vytautą Kasiulį.