Naujausios
Šiaulių istorijos muziejuje istorikė, publicistė Vida Girininkienė skaitė viešą paskaitą „Maištingi Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos studentai 1832–1842 metais“. Paskaita buvo skirta Aleksandro Daukanto (1805–1841), Simono Daukanto jaunesniojo brolio, 220-osioms gimimo metinėms.
Paskaitoje pirmą kartą pristatyti Ukrainos archyvų dokumentai, prisiminti akademijos alumnų likimai, pagerbtas Chersono karo ligoninėje tardymo metu nusižudžiusio A. Daukanto atminimas.
Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija buvo išskirtinis reiškinys XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kultūros ir politikos istorijoje. Po 1830–1831 metų sukilimo čia perėję studijuoti uždaryto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai ir vėliau įstoję jaunuoliai gyveno ta pačia universiteto dvasia, puoselėjusia atsakomybės ir pareigos jausmus, šviečiamąją veiklą.
Per dešimt akademijos gyvavimo metų buvo susektos dvi slaptos anticarinės organizacijos, palaikiusios ryšius su Simonu Konarskiu, vykdžiusios antivyriausybinę veiklą.
Nuo 1841 metų Rusijos caro nurodymu akademiją baigusių studentų, kurių buvimo vietos buvo nežinomos, sąrašai buvo siunčiami Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos pareigūnams, siekiant buvusius absolventus medikus surasti, iškratyti, apklausti, o kilus įtarimui – suimti ir tardyti. Būtent tuo metu į Odesos generalgubernatoriaus akiratį pateko gydytojas Motiejus Lovickis, buvęs Pranciškaus Savičiaus vadovaujamos „Demokratų draugijos“ narys.
Kratos metu pas jį rasti Simono Daukanto jaunesniojo brolio, Chersono karo ligoninės gydytojo Aleksandro Daukanto laiškai. Po A. Daukanto apklausos ir bandymo nusižudyti ši byla pasiekė carą, įsakiusį detaliai viską ištirti ir apie tai jį asmeniškai informuoti.
Kitos anticarinės organizacijos dalyviui, akademijos studentui Petrui Smuglevičiui, dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus brolio Pilypo anūkui, tremties pavyko išvengti. Po gero dešimtmečio P. Smuglevičius Jaunsvirlaukoje (Latvija, Jelgavos r.) išsinuomojo dvarą (lietuviškų leidinių knygynui, laikraščio leidybai ir kitai veiklai), jame kurį laiką gyveno Simonas Daukantas, Mikalojus Akelaitis, lankėsi būsimo 1863–1864 metų sukilimo dalyviai.