Pelikso Bugailiškio premija – Elenai Burdulienei

E. Bur­du­lie­nė gi­mė 1928 me­tais Skaud­vi­lės vals­čiu­je, Tau­ra­gės ap­skri­ty­je. Mo­kė­si Skaud­vi­lės pra­džios mo­kyk­lo­je, Švėkš­nos gim­na­zi­jo­je, Klai­pė­dos mo­ky­to­jų ins­ti­tu­te, kur įgi­jo bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jos kva­li­fi­ka­ci­ją. Nuo 1950 iki 1991 me­tų Šau­kė­nų (Kel­mės r.) vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je mo­kė bio­lo­gi­jos, zoo­lo­gi­jos, gam­tos moks­lų.

Vi­są gy­ve­ni­mą ša­lia tie­sio­gi­nio dar­bo E. Bur­du­lie­nė di­džią­ją sa­vo lai­ko da­lį sky­rė gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do puo­se­lė­ji­mui. Mo­kė vai­kus ku­li­na­ri­jos ir rank­dar­bių, 1977 me­tais iš­lei­do rank­dar­bių kny­gą „Sau ir sve­čiui“. Va­do­va­vo mo­kyk­li­nei gi­ri­nin­ki­jai, ren­gė „Miš­ko šven­tes“ ir ki­tus ma­si­nius ren­gi­nius gam­tos ap­sau­gos te­ma. Iš­ti­sas sa­vai­tes pra­leis­da­vo su mo­ki­niais Juod­lės miš­ke. Prie Juod­lės eže­ro bu­vo įkū­ru­si miš­ko mu­zie­jų, su­rin­ko ver­tin­gos me­džia­gos apie Juod­lės miš­ko gy­vą­ją gam­tą, pa­tei­kė duo­me­nų apie kai ku­rias sau­go­mas gy­vū­nų rū­šis, in­ki­lus ir jų gy­ven­to­jus.

Nuo 1999 iki 2018 me­tų bu­vo Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus fi­lia­lo – Šau­kė­nų kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kė. Šis mu­zie­jus įkur­tas jos ini­cia­ty­va as­me­ni­nių ko­lek­ci­jų pa­grin­du.

Ypa­tin­gai gau­sios ir ver­tin­gos E. Bur­du­lie­nės su­kaup­tos et­nog­ra­fi­nių eks­po­na­tų ir Šau­kė­nų kraš­to fo­tog­ra­fi­jų ko­lek­ci­jos. Mu­zie­ju­je įreng­ta ir dva­rų eks­po­zi­ci­ja.

E. Bur­du­lie­nė pa­ren­gė kraš­to­ty­ri­nių dar­bų ir pub­li­ka­ci­jų Šau­kė­nų apy­lin­kių et­ni­nės kul­tū­ros ir is­to­ri­jos te­mo­mis. Eks­pe­di­ci­jų me­tu už­ra­ši­nė­jo ir vaiz­da­juos­tė­se su pa­gal­bi­nin­kais fik­sa­vo in­for­ma­ci­ją apie nyks­tan­čius ir iš­ny­ku­sius Šau­kė­nų se­niū­ni­jos kai­mus, su­kū­rė edu­ka­ci­nį fil­mą apie Už­ga­vė­nių pa­pro­čius Šau­kė­nų apy­lin­kė­se.

E. Bur­du­lie­nė – dau­ge­lio Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko met­raš­čio „Kur­tu­va“ bei is­to­ri­jos ir kul­tū­ros žur­na­lo „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“ pub­li­ka­ci­jų au­to­rė. Straips­niuo­se ji ak­tua­li­za­vo gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­dą. Ji taip pat yra Šau­kė­nų mies­te­lio ma­si­nių ren­gi­nių ini­cia­to­rė ir or­ga­ni­za­to­rė. E. Bur­du­lie­nės puo­se­lė­ji­mas kraš­to­ty­ros mu­zie­jus yra Šau­kė­nų mies­te­lio kul­tū­ros ži­di­nys, svar­bus vi­sa­me Kel­mės ra­jo­ne. As­me­ni­ne ini­cia­ty­va įkur­tas mu­zie­jus ta­po sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jos – Kel­mės kraš­to – mu­zie­jaus pa­da­li­niu.

E. Bur­du­lie­nės dar­bas ir vi­suo­me­ni­nė veik­la yra įver­tin­ti: 1966 me­tais ji bu­vo pri­pa­žin­ta liau­dies švie­ti­mo pir­mū­ne, 1971 me­tais – gam­tos ap­sau­gos drau­gi­jos žy­mū­ne, 1978 me­tais. ta­po šios drau­gi­jos Gar­bės na­re.

Už ak­ty­vią veik­lą ty­ri­nė­jant Šau­kė­nų kraš­to et­ni­nę kul­tū­rą ne kar­tą bu­vo ap­do­va­no­ta Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­dė­kos raš­tais.

E. Bur­du­lie­nei pir­ma­jai Kel­mės ra­jo­ne su­teik­tas „Me­tų sa­va­no­rio“ var­das, 2005 me­tais – Lie­tu­vos gar­bės kraš­to­ty­ri­nin­ko var­das, 2006 me­tais ji bu­vo ap­do­va­no­ta Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos gar­bės ženk­lu „Už nuo­pel­nus Šiau­lių ap­skri­čiai“, 2011 me­tais įteik­tas Kel­mės ra­jo­no ta­ry­bos gar­bės ženk­las „Už nuo­pel­nus Kel­mės ra­jo­nui“.