PER PASAULĮ SU EKSLIBRISU...

PER PA­SAU­LĮ SU EKS­LIB­RI­SU...

Jo­nas NEK­RA­ŠIUS

kul­tū­ro­lo­gas

Anuo­met, prieš 80 me­tų, 1936 m. ko­vo 2 d., Šiau­liuo­se, tar­nau­to­jų Al­ber­to Ka­taus­ko ir An­ge­li­jos Gi­ly­tės-Ka­taus­kie­nės šei­mo­je, gi­mė bū­si­ma­sis dai­li­nin­kas ir tei­si­nin­kas Sa­vi­ni­jus Ka­taus­kas.

Jo tė­vai nuo 1920 me­tų gy­ve­no Šiau­liuo­se. Tė­vas ir ma­ma daug skai­tė, vis­kuo do­mė­jo­si, da­ly­va­vo Šau­lių są­jun­gos veik­lo­je, bu­vo šau­liai. Po pri­va­lo­mos ka­ro tar­ny­bos, tė­vas bu­vo pa­lik­tas tar­nau­ti pus­ka­ri­nin­kiu Šiau­lių 8-aja­me pės­ti­nin­kų K. K. Vai­do­to pul­ke.

Bai­gian­tis ka­rui, 1945 m. Ka­taus­kų šei­ma per­si­kė­lė iš Šiau­lių į Klai­pė­dą, kur 1953 m. Sa­vi­ni­jus Ka­taus­kas bai­gė smui­ko kla­sę Klai­pė­dos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, o 1955-ai­siais K. Do­ne­lai­čio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. 1955-1962 m. stu­di­ja­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, kur įgi­jo tei­si­nin­ko dip­lo­mą. 1965 m. bai­gė Vil­niaus va­ka­ri­nę dai­lės mo­kyk­lą ir Es­te­ti­kos fa­kul­te­tą Vil­niaus va­ka­ri­nia­me uni­ver­si­te­te. Dir­bo ju­ris­kon­sul­tu, ar­bit­ru.

1971-1972 m. ban­dė pro­fe­sio­na­laus dai­li­nin­ko duo­nos. Ėjo sa­vait­raš­čio „Gim­ta­sis kraš­tas“ dai­li­nin­ko, tech­ni­nio re­dak­to­riaus pa­rei­gas, ak­ty­viai da­ly­va­vo įvai­riuo­se kon­kur­suo­se, ku­ria pla­ka­tus, me­da­lius, emb­le­mas, ženk­le­lius spor­ti­ne te­ma­ti­ka, at­vi­ru­kus, iliust­ruo­ja pa­sa­kas ir kt. Nuo 1973 m. dir­bo ad­vo­ka­tu. Gy­ve­na Vil­niu­je.

Dai­li­nin­kų V. Ki­sa­raus­ko ir A. Kmie­liaus­ko pa­ska­tin­tas, 1963 m. S. Ka­taus­kas pra­dė­jo kur­ti eks­lib­ri­sus ir juos ku­ria iki šiol. Eks­lib­ri­sas gre­ta spor­to ir mu­zi­kos yra be­ne pa­sto­viau­sia S. Ka­taus­ko lais­va­lai­kio da­lis.

Kny­gos ženk­las – ypa­tin­gas žan­ras. Jį ku­riant bū­ti­na la­ko­niš­ka kom­po­zi­ci­ja, to­dėl min­tis ga­li lem­ti dau­giau nei li­ni­ja. Kar­tais eks­lib­ri­są S. Ka­taus­kui su­kur­ti pa­vyks­ta vie­nu mos­tu – ran­ka tar­si slys­ta ne­ma­to­mu kon­tū­ru ir at­si­ran­da šar­žas, skir­tas ženk­lo sa­vi­nin­kui, o kar­tais pri­rei­kia net 30 es­ki­zų, kol at­si­ran­da vi­sa tai, ko rei­kia. Pra­di­nė eks­lib­ri­so idė­ja vis pa­si­pil­do sim­bo­liais.

Be­veik vi­sus kny­gos ženk­lų sa­vi­nin­kus S. Ka­taus­kas pa­ži­no­jo as­me­niš­kai. Kny­gos ženk­las ga­li bū­ti ne di­des­nis kaip ket­vir­ta­da­lis ma­šin­raš­čio la­po, bet ja­me tel­pa žmo­gaus is­to­ri­ja – iš kur jis ki­lo, kas yra pro­tė­viai, kuo ver­tė­si, ko­kie po­mė­giai. Vi­si jo dau­giau nei 400 kny­gos ženk­lų, iš­rai­žy­tų li­no, cin­ko plokš­te­lė­je ar su­kur­tų ki­to­kia gra­fi­kos tech­ni­ka, skir­ti kaip do­va­nos jo ar­ti­mie­siems, drau­gams, ko­le­goms ir pa­žįs­ta­miems.

Ge­rai pa­žin­da­mas žmo­nes, ku­riems ku­ria eks­lib­ri­sus, S. Ka­taus­kas vi­sa­da su­ran­da sa­vi­tą siu­že­tą, ori­gi­na­lų sim­bo­lį, vy­ku­siai at­sklei­džia kny­gos sa­vi­nin­ko vi­daus pa­sau­lį, jo pro­fe­si­ją, po­mė­gius, veik­los sri­tį. Kur­da­mas eks­lib­ri­sus nau­do­ja sim­bo­lius su švel­niu hu­mo­ru, vy­ku­siai pa­rink­da­mas įvaiz­džius ir de­ta­les, tad jo su­kur­ti kny­gos ženk­lai ne­tu­ri sau­so ofi­cia­lu­mo, jie nuo­šir­dūs, ku­pi­ni op­ti­miz­mo ir gė­rio.

Eks­lib­ri­sai yra leng­vo pie­ši­nio, iš­kal­bin­gi, leng­vai su­vo­kia­mi, ryš­kios li­ni­jos, sod­ri fak­tū­ra. S. Ka­taus­kas neieš­ko su­dė­tin­go siu­že­to, imp­ro­vi­zuo­ja ori­gi­na­liu or­na­men­tu, žais­min­gu vaiz­di­niu ele­men­tu, iš­raiš­kin­go­mis de­ta­lė­mis. Šie dar­bai ža­vi skaid­ria nuo­tai­ka, or­na­men­tiš­ku­mu, glaus­tu vaiz­du.

S. Ka­taus­ko su­kur­ti eks­lib­ri­sai la­bai la­ko­niš­ki. Nors pa­brė­žia­mas de­ko­ra­ty­vu­mas, pie­ši­nys grakš­tus, leng­vai su­vo­kia­mas, pra­smin­gas. Vie­nuo­se eks­lib­ri­suo­se vy­rau­ja emo­ci­nę pra­smę per­tei­kian­ti li­ni­ja, sle­pian­ti kie­tos me­džia­gos iner­tiš­ku­mą, ki­to­se S. Ka­taus­ko mi­nia­tiū­ro­se tra­pios ir su­bti­lios li­ni­jos ga­mą pa­pil­do fak­tū­ra ir spal­va.

Jis nau­do­ja sau­sos ada­tos, ofor­to ir miš­rią tech­ni­ką, ku­ria net sa­vo au­to­ri­nę tech­ni­ką, ku­ri iš­ple­čia vaiz­da­vi­mo ga­li­my­bes. Ypač iš­si­ski­ria ban­dy­mai nau­do­ti ke­lias spal­vas, skir­tin­gų spal­vų dė­mes, bron­zuo­ti, ieš­ko­ti nau­jos vien­ti­sos kny­gos ženk­lo kom­po­zi­ci­jos. S. Ka­taus­ko su­kur­tuo­se eks­lib­ri­suo­se ran­da­me pa­var­des dau­ge­lio ži­no­mų Lie­tu­vos me­ni­nin­kų, spor­ti­nin­kų, gy­dy­to­jų, mo­ky­to­jų, tei­si­nin­kų ir kt.

Ge­rai pa­žin­da­mas žmo­nes, ku­riems ku­ria eks­lib­ri­sus, S. Ka­taus­kas vi­sa­da su­ran­da sa­vi­tą siu­že­tą, ori­gi­na­lų sim­bo­lį, vy­ku­siai at­sklei­džia kny­gos sa­vi­nin­ko vi­daus pa­sau­lį, jo pro­fe­si­ją, po­mė­gius, veik­los sri­tį.

Ra­šy­to­jai Ie­vai Si­mo­nai­ty­tei skir­ta­me kny­gos ženk­le ra­šy­to­ja sto­vi tarp eg­lių, nes ji la­bai mė­go šiuos me­džius. Apie šį eks­lib­ri­są dai­li­nin­kas ra­šė: „I. Si­mo­nai­ty­tę va­di­no Eg­lu­te. Vai­kys­tė­je ji šlu­ba­vo, iki ka­ro gy­ve­no ta­me pa­čia­me na­me Klai­pė­do­je, Til­žės g. 11, ku­ria­me aš gy­ve­nau po ka­ro...“ Ak­to­riaus Lai­mo­no No­rei­kos eks­lib­ri­sas gi­mė tar­si žai­džiant, ra­šy­to­ja Bi­tė Vi­li­mai­tė pa­vaiz­duo­ta ro­man­tiš­kai sė­din­ti ant di­džiu­lio li­te­ra­tū­ros me­džio ša­kos, o te­le­vi­zi­jos šou da­ly­vis eks­cent­riš­ka­sis Jo­gai­la Mor­kū­nas lyg ža­vus ar­le­ki­nas šuo­ly­je virš pu­to­jan­čio gy­ve­ni­mo tėk­mės“.

S.Ka­taus­kas sa­kė, kad eks­lib­ri­sus da­ro net nak­tį, daž­nai pra­bu­dęs, juos kom­po­nuo­ja, es­ki­zuo­ja. To­kia pro­to gim­nas­ti­ka jam pa­de­da iš­lai­ky­ti žva­lu­mą, kū­ry­biš­ku­mą, min­ties aiš­ku­mą.

Dai­li­nin­kas pa­pa­sa­ko­jo, kad 2013 me­tais su­kū­rė įdo­mų eks­lib­ri­są Jo­nui Me­kui (apie ku­rį J. Me­kas dar ne­ži­no). Šį kny­gos ženk­lą S. Ka­taus­kas J. Me­kui da­rė dve­jus me­tus. Ex lib­ris Jo­no Me­ko vaiz­duo­ja tarp me­džių šo­kan­čius ke­tu­ris vy­rus. Šiam eks­lib­ri­sui su­kur­ti S. Ka­taus­ką ins­pi­ra­vo Jo­no Me­ko žo­džiai: „šok ir dai­nuok“, pa­sa­ky­ti apie lie­tu­vių gy­vas­tį ir cha­rak­te­rį, paaiš­ki­nan­tys, ko­dėl lie­tu­viai iš­li­ko per vi­sas ne­gan­das ir trem­tis. Jie ne­pa­lū­žo ir iš­li­ko tvir­ti tik to­dėl, kad ne­žiū­rint į nie­ką, vi­sa­da šo­ko ir dai­na­vo.

S. Ka­taus­kas yra su­kū­ręs eks­lib­ri­sų, ku­rie skir­ti Šiau­lių kraš­to kny­gos ger­bė­jams, tei­si­nin­kams Z. Bi­riu­kui, J. Nek­ra­šiui, A. Puk­le­vi­čiui, in­ži­nie­riui A. Pet­raus­kui, iš Šiau­lių ki­lu­siems dai­nin­kui V. No­rei­kai, smui­ki­nin­kui E. Pau­laus­kui ir kt. Šiau­liams ir Sau­lės-Šiau­lių mū­šio pa­mi­nė­ji­mo 770-ųjų me­ti­nių su­kak­čiai, 2006 m. S. Ka­taus­kas pa­sky­rė eks­lib­ri­są, ku­ria­me yra įra­šas – „Šiau­liams 770 me­tų. 1236-2006. Sau­lė 1236“.

S. Ka­taus­ko su­kur­ti me­niš­ki eks­lib­ri­sai puo­šia kny­gą, tam­pa pa­ro­dų, ga­le­ri­jų, mu­zie­jų ir pri­va­čių rin­ki­nių eks­po­na­tais. Jie sa­vi­tai pa­pil­do Lie­tu­vos dai­lės is­to­ri­ją ir kul­tū­ri­nį pa­vel­dą.

Dai­li­nin­kas nuo 1967 m. da­ly­vau­ja pa­ro­do­se. To­liau in­ten­sy­viai kur­da­mas eks­lib­ri­sus, S. Ka­taus­kas su­ren­gė jų pa­ro­das Lie­tu­vo­je: Vil­niu­je, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se (1969, 2006), Pa­ne­vė­žy­je, Tel­šiuo­se, Pa­lan­go­je, už­sie­ny­je: Bel­gi­jo­je, Da­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, Ita­li­jo­je, Len­ki­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Ru­si­jo­je, Suo­mi­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Olan­di­jo­je, Uk­rai­no­je, Veng­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir kt.

Už da­ly­va­vi­mą 1975 m. Mal­bor­ko (Len­ki­ja) bie­na­lė­je S. Ka­taus­kas bu­vo ap­do­va­no­tas pa­ro­dos si­dab­ro me­da­liu. 1988 m. Pa­sau­lio lie­tu­vių dai­li­nin­kų eks­lib­ri­sų pa­ro­do­je Ade­lai­dė­je (Aust­ra­li­ja) S. Ka­taus­ko su­kur­tas kny­gos ženk­las tei­si­nin­kui J. Pet­rė­nui pel­nė pir­mą­ją pre­mi­ją.

S. Ka­taus­kas ra­dęs pro­gą, vi­sa­da no­riai su­grįž­ta su sa­vo kū­ry­ba į gim­tuo­sius Šiau­lius. Štai ir šį pa­va­sa­rį, ko­vo pra­džio­je Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no ir mu­zi­kos sky­riu­je ati­da­ry­ta jo eks­lib­ri­sų pa­ro­da „Per pa­sau­lį su eks­lib­ri­su“.

Sa­vi­ni­jus Ka­taus­kas.