Naujausios
„Išlukštenti“ Šiaulių kodą
Vakarą muzikos kūriniais pradėjo iš Prancūzijos grįžusi Eglė Ona Bartkevičiūtė (akordeonas) ir iš Vokietijos parvykęs Bernardas Ručinskas (kontrabosas).
Pleneras-simpoziumas „Saulės Šiauliai“ vyko rugpjūčio 3–8 dienomis Zubovų rūmuose. Jame dalyvavo šiauliečiai menininkai Petras Rakštikas, Vaiva Kovieraitė-Trumpė, Rokas Šakys, Birutė Kuicienė, Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, Rytis Garalevičius, Kornelijus Užuotas, Zita Vilutytė.
Kūrė ir užsieniečiai: Oleg Prontenko, Anastasia Prontenko, Matvej Vaisberg iš Ukrainos, Inta Klasone, Aldis Klavinš, Solvita Spirge-Sene iš Latvijos, Jofke van Loon, Merlijn Voncken iš Nyderlandų, Gagik Parsamian iš Lenkijos, Pharaon Mirzoyan iš Armėnijos.
Kiti Šiauliuose kūrę dailininkai: Antanas Jasenka, Algimantas Puipa, Ilona Daujotaitė-Janulienė, Živilė Jasutytė, Aistė Kisarauskaitė, Juozas Pranckevičius, Lilija Puipienė, Edita Radvilavičiūtė-Utarienė, Giedrė Riškutė iš Vilniaus, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins iš Kauno, Vaidė Gaudiešiūtė iš Klaipėdos. Plenero-simpoziumo menotyrininkė – dr. Dalia Karatajienė.
Anksčiau dailininkų pleneras būdavo festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ dalis, šiemet tai buvo atskiri renginiai.
Buvusio restorano erdvėse, paruoštose pertvarkoms, eksponuojama beveik šešios dešimtys darbų.
„Pleneras išaugęs iš „Monmartro“, niekur iš jo nepabėgęs, vykęs visada greta. Šiais metais dailininkams buvo suplanuota ir pasiūlyta užduotis kažkaip išgvildenti, išlukštenti Šiaulių kodą ir per savo darbus įsileisti mus, visus žiūrovus, į savo vidų pasižiūrėti, kaip dailininkai, vieni čia gyvenantys, kiti pirmą kartą atvykę, mato Šiaulius“, – sakė laikinoji Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė Kristina Alseikė.
Be bendro vardiklio
Parodą pristatė plenere dailininkų darbą iš arti stebėjusi dr. D. Karatajienė.
Menotyrininkė pasidžiaugė dalyvavimu plenere, kuris, jos akimis, iš dailės festivalio pasidarė kameriškesnis, labiau į dailės profesionalumą nukreiptas renginys, vykęs šiek tiek ilgiau nei ankstesniais metais.
„Dėl to pirmoji mano mintis, kai pamačiau šitą parodą, kad ji yra profesionalesnė. Didele dalimi lemia ir jos geras eksponavimas, ačiū Kornelijui Užuotui, nes architektūra tokia keistoka“, – dėkojo menotyrininkė.
Menininkams, sakė D. Karatajienė, šį kartą buvo pasiūlytas ne spalvinis šaukinys, bet tema „Saulės Šiauliai“ – plenero rezultatuose buvo tikimasi pamatyti, kaip menininkai jaučiasi, ką galvoja, kaip mato Šiaulius.
Pasak menotyrininkės, architektūrinius motyvus paveiksluose galime pavadinti portalais, kurie mus nuveda ten, kur yra daugiau, nei matome fizinėmis akimis.
„Nepaisant to, kad menininkus vienijo tema, spalva vis dėlto labai daug reiškė. Visos geltonos šviesos variacijos daug kur įsiliejo į paveikslus. Tą matome ukrainietės Anastasijos Prontenko saulės spindulių ruože, sustiprintame vitražo. Geltonos saulės šviesa yra filosofiniuose iš Nyderlandų atvykusios Jofke van Loon paveiksluose. Šviesai taip pat daug dėmesio skirta Pharaon Mirzoyan bei Zitos Vilutytės paveiksluose, kurie iš dalies priartėja prie monumentalios abstrakcijos, o kartu ir labai intymaus dialogą primenančio vaizdo“, – sakė dr. D. Karatajienė.
Menotyrininkė atkreipė dėmesį: jeigu paveiksluose ir nėra tiesiogiai Saulės Šiaulių dangaus, vis tiek saulėti, šviesūs tonai regimi žaismingose Editos Radvilavičiūtės-Utarienės dekoratyvinėse drobėse, Gagik Parsamian, Živilės Bardzilauskaitės-Bergins abstrakcijose, rūsčiuose, geometrizuotuose, technologines struktūras primenančiuose Roko Šakio darbuose, takiuose, maloniai akis gundančiuose Giedrės Ryškutės paveiksluose.
Dar viena D. Karatajienės išskirta sąlyginė dailininkų grupė – tie, kuriems Šiauliai asocijavosi su kažkuo asmenišku arba pagimdė visiškai laisvus fantazijos vaizdinius. Prie tokių menotyrininkė priskyrė Antaną Jasenką, kompozitorių, ir Algimantą Puipą, režisierių.
Menotyrininkė atkreipė dėmesį, kad jos tipologija yra laisvas vaizdo interpretavimas ir stokoja struktūrinės, koloritinės analizės.
„Dailininkai yra tokie skirtingi, kad faktiškai neįmanoma rasti vienijančio vardiklio. Bet gal ir gerai, nes šita struktūrinė ir koloristinė kompozicija yra tai, kas suponuoja mūsų emociją. O suvokiame darbus kiekvienas individualiai – tai ir suvokime individualiai ir džiaukimės tuo, ką matome“, – ragino menotyrininkė.
Po menotyrininkės vertinimo K. Alseikė pakvietė į parodos atidarymą atvykusius autorius: Aistę Kisarauskaitę, Birutę Kuicienę, Giedrę Riškutę, Gražiną Arlauskaitę-Vingrienę, Juozą Pranckevičių, ekspozicijos autorių Kornelijų Užuotą, Liliją Puipienę, Petrą Rakštiką, Rytį Garalevičių, Roką Šakį, Vaivą Kovieraitę-Trumpę, Zitą Vilutytę ir Živilę Jasutytę. Visiems dailininkams įteikta maža dovanėlė – „Laiptų galerijos“ ženkliukas.
Paroda buvusiame „Baltijos“ restorane bus eksponuojama iki rugsėjo 15 dienos.
