Rudens lygiadienis sutiktas Žaliūkių malūnininko sodyboje

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Kepama piemenų duona.

Rugsėjo 22-osios vakarą Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, buvo švenčiamas rudens lygiadienis – astronominė rudens pradžia. Kartu paminėta ir Baltų vienybės diena, žyminti Saulės mūšį.

Žaliūkių malūnininko sodyboje skambėjo muzika, buvo žaidžiami senoviški žaidimai, ant laužo kepta piemenų duona, garauta žolelių arbatos.

Lankytojams buvo atviras ne tik vėjo malūnas, bet ir svirne įrengta atvirų saugyklų ekspozicija.

Sutemus prie Žaliūkių vėjo malūno užsiliepsnojo baltų vienybės sąšaukos laužas. Vienytis prie laužo kvietė bendruomenės „Kelmės bočiai“ meno mėgėjų kolektyvo „Pavakarys“ muzikantai (vad. Antanas Pažarauskas).

Senovėje per rudens lygiadienį būtinai aukodavo ožį – vaisingumo, derlingumo simbolį. Prisimenant šią tradiciją, saulei nusileidus šventės dalyviai sudegino ožį ir kitus tradicinius rudens lygiadienio simbolius, nupintus iš šiaudų. Taip dėkota už skalsą, vasaros gėrybes ir gerą derlių.

Prisiminta ir dar viena svarbi apeiga. Pasėmus žarijų, ugnis, išnešta iš trobos per Kupolines, per vasaros šventes degusi sodybos laužavietėje, parnešta į trobą – vėl įkurta krosnis. Anksčiau sakydavo: per Kupolines ugnis išeina iš trobos į laukus, o per rudens lygiadienį iš laukų sugrįžta į trobą.

Rudens lygiadienis kartais dar vadinamas rudens sambariais. Rugsėjo pabaigoje, per rudens lygiadienį, mūsų protėviai džiaugdavosi derliumi. Sambarių dalyviai dažniausiai susirinkdavo į išpuoštą trobą ar kiemą, susinešdavo vaišių, prašydavo Dievą laiminti visų rūšių grūdus, linksmindavosi ir puotaudavo.