Naujausios
Balandžio 17 dieną Šiaulių dailės galerijoje atidarytos trys parodos: Audriaus Gražio ir Broniaus Gražio paroda „Užšalęs atsitiktinumas arba DNR“, Rimvydo Pupelio paroda „Mirtis šokdina mano laimę“ ir Rūtos Černiauskienės piešinių paroda „Laisvieji braižymai“.
„Mintis apie kūrybinį duetą kilo labai seniai. Bet laikas greitas ir visuomet atrodo lyg jo būtų per akis, atsiranda svarbesnių reikalų, kol vienąsyk būna tiesiog vėlu. Ši paroda – lyg ilgai brandintas mūsų kūrybinis susitikimas. Tėčio ir mano“, – parodą „Užšalęs atsitiktinumas arba DNR“ apibūdina A. Gražys.
B. Gražys (1934–2013) – aktorius, sukūręs per pusantro šimto vaidmenų teatre ir kine, režisierius, kolekcininkas. Prieš studijuodamas aktorystę, B. Gražys svajojo tapti dailininku. Parodoje eksponuojamos B. Gražio fotografijos (1959–1963) ir tapybos darbai.
Jo sūnus A. Gražys – tapytojas, scenografijų bei instaliacijų autorius, surengęs per penkiasdešimt personalinių parodų, apdovanotas aukščiausiuoju Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimu – auksiniu ženkliuku už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą.
Parodoje pristatomi trys A. Gražio tapybos ciklai: „Vieta N“, „Monotonija“ ir „Vandens DNR“.
„Juos jungiantis pavadinimas „Užšalęs atsitiktinumas arba DNR“ tiksliausiai nusako cikliškumą mano tapyboje, kuomet skirtingu laiku, priklausomai nuo aplinkybių, nusiteikimo, užfiksuoto vaizdo, garso ar emocijos, o gal ir nuo visų aplinkybių sumos, gimsta naujas darbų ciklas, o vėliau su naujomis patirtimis vėl grįžtama prie anksčiau pradėtojo. Visų ciklų elementai keliauja mano darbuose lyg genetinėje grandinėje, kur kartais ima dominuoti vienas, o kažkuriam laikinai atsitraukus laukti savo eilės, – kitas. Ir, nors nuolat keičiasi dominantė, – dedamieji nekinta . O atsiradus naujam ciklui, prisijungia prie grandinės lyg užšalę atsitiktinumai, keliaujantys laike. O greta tėčio ekspozicijos – įgauna dar gilesnę prasmę“, – teigia A. Gražys.
R. Pupelio paroda „Mirtis šokdina mano laimę“ yra meninė refleksija apie žmogaus egzistenciją, gyvenimo logiką ir mirties paslaptį. Ši serija, prasidėjusi nuo paveikslo „Septyni nykštukai myli vieną mirtį“, išryškina dailininko filosofinį suvokimą, jog gimimas ir mirtis – universalūs reiškiniai, kurių logika yra paprasta, tačiau emocinis kontekstas – gilus ir daugiaprasmis.
Paveikslų serija išsiskiria erdvės nebuvimu, kur spalva tampa forma, o vaizdai perteikia dailininko mintis kaip iliustracijas. Tačiau šiuose darbuose nėra griežtų taisyklių ar manifestų; kiekvienas paveikslas yra asmeninis autoriaus santykio su savo gyvenimu ir mirties suvokimu atspindys.
Parodos darbus jungia bendra mintis – žmogaus egzistencija yra daugiau nei fizinė forma; tai sąmonės ir emocijų kelionė, kurioje mirtis tampa ne tik pabaiga, bet ir naujų apmąstymų pradžia. Parodos kuratorė – Agnė Šukštulytė-Pacevičė.
Šiaulietė architektė R. Černiauskienė parodoje „Laisvieji braižymai“ eksponuoja piešinius.
R. Černiauskienė jau yra surengusi ne vieną fotografijų parodą, šį kartą lankytojams prisistato kaip piešėja, dienoraštinių piešinių ciklų kūrėja, pastabi pasaulio linijų tyrėja ir komponuotoja. Kurdama autorė pasitelkia įvairius piešinių žanrus.
Visos trys naujos parodos Šiaulių dailės galerijoje veiks iki gegužės 10 dienos.
