Naujausios
Po šimto metų
Virginijus Šmigelskis, VšĮ „LT Kultūros kongresas“ direktorius, apžvelgė kongresų istoriją, pasidalijo šimtmečio suvažiavimo planais, pristatė šiandieninės veiklos misiją.
Pirmasis Lietuvos kultūros kongresas vyko 1925 metų birželio 28 dieną Kauno rotušėje, dalyvavo 81 delegatas. Pirmojo suvažiavimo svarbiausias rūpestis buvo švietimo būklė.
Antras kongresas vyko 1926 metų rugpjūčio 22–24 dienomis, jame dalyvavo 310 atstovų ir apie 200 svečių. „Įdomi sąsaja, kad mes po šimto metų turėsime 320 delegatų“, – sakė V. Šmigelskis.
Pranešėjas akcentavo, kad Lietuvos kultūros kongresų veikloje dalyvavo tautos žiedas ir kultūros elitas: B. Sruoga, režisierius A. Sutkus, dailininkas A. Varnas, J. Tumas-Vaižgantas, V. Mykolaitis-Putinas ir kiti – tuometinė šviesuomenė, profesūra.
Prieškariu organizuoti aštuoni kultūros kongresai, o 1990 metais vyko atkuriamasis kultūros kongresas. Prieš 35 metus Lietuvos kultūros kongresą taip pat atgaivino elitas: K. Stoškus, R. Ozolas, G. Kvieskienė, A. Juozaitis, G. Kuprevičius, V. Povilionienė, R. Dichavičius ir kiti – dauguma jų pakviesti dalyvauti ir šimtmečio suvažiavime.
Šių dienų Lietuvos kultūros kongreso judėjimo lyderiais V. Šmigelskis įvardijo dr. A. Juozaitį, profesorę G. Kvieskienę, profesorių K. Stoškų, signatarą, Europos parlamento narį V. Andriukaitį.
Pirmoji šimtmečio suvažiavimo diena vyks Vilniuje, Seime, antroji – Kaune. Rytinė sesija numatyta Vytauto Didžioji universitete, vėliau kongresas simboliškai sugrįš į istorinę vietą – Kauno rotušę.
Per dvi suvažiavimo dienas bus perskaityti 45 pranešimai.
Pasak organizatoriaus, pagrindinė tema, apie kurią suksis suvažiavimas, – kultūros kanonas, jo pateikimas. Šio klausimo idėjos autorius ir klausimo kuratorius – dr. Arvydas Juozaitis.
Daug dėmesio bus skirta švietimui, dar viena tema – kultūra – kaip ginklas, kaip minkštosios galios instrumentas.
Pasak V. Šmigelskio, atgaivintas Kultūros kongresas reikalingas kaip partneris, pagalbininkas, sprendžiant kultūros politikos klausimus.
„Kultūros kongresas yra telkianti organizacija, kuri ieško draugų, o neieško priešų, ieško sprendimų būdų, o neieško konfliktų“, – sakė V. Šmigelskis.
Regiono kultūros laukas
Šiaulietis dr. Nerijus Brazauskas išskyrė regiono kultūros lauko Lietuvoje problemas.
Pasak N. Brazausko, regiono kultūros laukas išgyvena aukso amžių kiekybės, bet ne kokybės prasme. Jis netampa vienu iš pagrindinių instrumentų, formuojančių nacionalinę tapatybę, kultūrinę tapatybę, istorinę atmintį ir kultūrinę atmintį. Regiono kultūros laukas yra fragmentuotas, jame trūksta kritinės minties, viešos refleksijos ir pilietinės visuomenės.
Etninė kultūra, pranešėjo manymu, neatlieka asmens kultūrinės tapatybės formavimosi funkcijos, o Lietuvos kultūros kanonas turėtų būti apibrėžtas ne sąrašu, o principais.
„Regiono kultūra nėra suvokiama kaip reikšminga kultūros – nacionalinės konstitucinės vertybės – dalis, – apibendrino N. Brazauskas. – Regiono kultūros lauke slypi nepanaudotas kultūrinis (kūrybinis) potencialas, kuris bus atskleistas, kai regionų gyventojai išspręs ekonominius klausimus ir kai iš esmės pasikeis regioninė kultūros politika.“
Kanonas – būtinybė
A. Juozaitis, skaitęs pranešimą „Kultūros kanonas – būtinybė“, pristatė kultūros kanono esmę, pateikė Danijos, Latvijos – šalių, kurios jau turi patvirtintus kultūros kanonus – pavyzdžius. Dar viena šalis, turinti kanoną, yra Olandija.
„Kanono klausimas dabar yra tiek svarbus vien mūsų tapatybės prasme, kad apie jį tylėti negalima“, – sakė A. Juozaitis, akcentuodamas dabartinį kontekstą – demografines, globalizacijos problemas, geopolitinės situacijos grėsmes.
Latvija su kultūros kanonu gyvena jau 17 metų, jis sėkmingai integruotas į švietimo sistemą. Latviai į kanoną įrašė aštuonias sritis: tautos tradicijos, architektūra ir dizainas, teatro menas, vizualusis menas, literatūra, muzika, kinas, peizažas. Peizažas įtrauktas vėliausiai, 2021 metais. Kanonas skelbiamas internete, čia pateikiama informacija trimis kalbomis.
„Kanonas nėra kuparas arba skryna. Kanonas yra ta medžiaga, kuri padeda dabar gyventi ir kurti. Skatina norą gyventi“, – sakė A. Juozaitis.
Po pranešimų konferencijoje diskutavo, įžvalgomis dalijosi istorikas Arūnas Gumuliauskas, kalbininkai Stasys Tumėnas, Juozas Pabrėža, Seimo narė Rima Baškienė, Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius, žurnalistas Alvydas Geštautas ir kiti.
