
Naujausios
Užvenčio muziejuje – iškastiniai evoliucijos įrodymai
Užvenčio muziejuje kelmiškio Albino Ambrozos surengta paroda „Evoliucijos įrodymas – fosilijos“ sulaukė didelio moksleivių susidomėjimo. Vaizduotę žadinantis kolekcininko pasakojimas nukėlė į kelių šimtų milijonų metų praeitį. Tuomet šiandien suakmenėjusios gyvų organizmų liekanos buvo šliaužiojanti, ropojanti, bėgiojanti gyvybė.
Fosilija pradeda formuotis tada, kai kokia nors po vandeniu esanti gyvybė žūsta, sunyksta ir tuojau pat uždengiama nuosėdų ar dumblo sluoksniu. Svarbu, kad sluoksnis neleistų patekti deguoniui, ir mikrobai nepradėtų liekanų skaidyti. Kolekcininkas pasakojo, jog fosilijos – tai tarsi gyvybės Žemėje metraštis. Jos rodo, kad gyvi padarai geba keistis, nes tolimoje praeityje egzistavusios rūšys skiriasi nuo dabar gyvenančiųjų.
Albinas Ambroza fosilijomis susidomėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Apie kelis tūkstančius fosilijų turintis kelmiškis daugiausia jų rado Kelmės ir Akmenės rajonuose. Į muziejų ponas Albinas atvežė apie šimtą fosilijų.
Muziejuje eksponuojamos fosilijos stromatolitai – bakterijų ir vienaląsčių dumblių sankaupos, susiformavusios prieš 3,5 milijardo metų, kai Žemėje tik mezgėsi gyvybė. Jie laikomi seniausia Žemės gyvybės forma.
Ekspozicijoje yra trilobitų – suakmenėjusių nariuotakojų, gyvenusių maždaug prieš 300 milijonų metų ir dar po 300 milijonų metų visiškai išnykusių. Parodoje eksponuojami A. Ambrozos radiniai amonitai – į kriauklę susisukę moliuskai, jūrų lelijos, koraliniai polipai, samangyviai.
„Krašto žinių“ inf.
Valentino LUKONO nuotr.
EVOLIUCIJA: Užvenčio muziejuje surengta kelmiškio kolekcininko Albino Ambrozos surinktų fosilijų – evoliucijos įrodymo – paroda sudomino moksleivius.