Naujausios
„Vaiguva“ dainuoja jau 30 metų
Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ paminėjo 30 metų jubiliejų. Tokiu pačiu pavadinimu yra ir du upeliai, kurie, nors ir maži, bet srauniai ir veržliai įteka į didžiausią upę Nemuną. Gimtadienio šventės tema — vanduo, minimas daugybėje liaudies dainų.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
Gyvenimas ir tradicijos — vienovėje
Šiaulių universitete folkloro ansamblis įkurtas 1981 metais. Pirmoji jo vadovė buvo Angelė Kavaliauskienė. Nuo 1993 metų „Vaiguvai“ vadovauja Diana Martinaitienė.
Ansamblio pavadinimas „Vaiguva“ yra vandenvardis. Šiuo vardu vadinami du sraunūs upeliai. Abu įteka tiesiai į Nemuną beveik toje pačioje vietoje, tik iš skirtingų pusių. Tai simbolizuoja jaunus ir veržlius studentus.
Ansamblio repertuarą sudaro įvairių regionų seniausios dainos, rateliai, šokiai, instrumentinė muzika. Ansamblis puoselėja sutartines ir kalendorinį folklorą.
Vaiguviečiai etnografinius drabužius pasisiuvo patys, remdamiesi archeologinėmis rekonstrukcijomis. Puošiasi senoviniais žalvariniais papuošalais. Patys audžia juostas.
Vadovė Diana Martinaitienė sako, kad ansamblis įsikūrė sovietmečiu — būtent tada, kai folkloras buvo tarsi nelabai teisėtas: „Studentams visada patikdavo būti pogrindyje. Mano supratimu, folkloras yra orientuotas į natūralų gyvenimą, o ne sceną. Žinoma, dainuojame ir čia, tačiau daugelis buvusių ansambliečių liaudies tradicijas įpina į savo šeimos šventes, laisvalaikį.“
Gimtadienis su vandeniu
Jubiliejiniame koncerte be „Vaiguvos“ dalyvavo Zarasų rajono Antazavės kultūros namų ansamblis “Ramtatūris“. Jo vadovė Dalia Paliūnienė — buvusi ansamblietė. Grojo šeimyninė Juškių kapela. Laima Juškienė — taip pat buvusi ansamblietė, kurį laiką užėmusi vadovės pareigas.
Sutartinių ansamblyje „Sasutalas“ iš Kauno, folkloro ansamblyje Ratilio iš Vilniaus universiteto ir daugelyje kitų šalies ansamblių taip pat dalyvauja buvę vaiguviečiai.
Šventės svečiams, ansamblių vadovams, miesto merui Justinui Sartauskui ir Kultūros skyriaus vedėjai Patricijai Poderytei „Vaiguva“ atminimui įteikė po titnago gabalėlį. Senovėje, dar gerokai prieš tai, kai verslininkai nusprendė pasipelnyti iš filtruoto vandens, žmonės žinojo, kad titnagas gerina vandens struktūrą. Vandeniu turėjo apsiprausti ir kiekvienas koncerto žiūrovas, įžengiantis į salę.
Pristatytos jubiliejinės kanklės
Jubiliejaus proga etnokultūros puoselėtojas Albertas Martinaitis pristatė savo jubiliejines 1000-ąsias kankles. Jas dedikavo muziejininkui ir etnografui Stasiui Dauniui atminti. Kanklės atiteks S. Daunio anūkei.
Šiuos liaudies muzikos instrumentus A. Martinaitis gamina nuo 1984-ųjų. Meistras daugelį savo kanklių skiria nusipelniusiems žmonėms. Tokiems kaip religiotyrininkui Gintarui Beresnevičiui, skulptoriui Juozui Liaudanskiui. 100-osios kanklės atiteko buvusiai ansamblietei, o dabar — Šiaulių vyriausiajai architektei Rasai Budrytei. 500-osios — jaunai etnokultūros puoselėtojai Justinai Mileškaitei. Kankles meistras pagamino ir savo dukroms Damilei ir Vilijai.
DAINOS: Folkloro ansamblis „Vaiguva“ dainuoja visų regionų liaudies dainas.
ŠEIMA: Ansamblio jubiliejuje koncertavo garsi Juškių šeimos kapela, kurios šaknys taip pat „Vaiguvoje“.
KANKLĖS: Tautodalininkas Albertas Martinaitis pristatė 1000-ąsias savo pagamintas kankles, dedikuotas muziejininkui Stasiui Dauniui.
TIKSLAS: „Vaiguvos“ vadovė Diana Martinaitienė mano, kad folkloro esmė — ne užlipti ant scenos, o įpinti liaudies tradicijas į kasdienį gyvenimą.
Autoriaus nuotr.