
Naujausios
Kad nepamirštų vargo
Penktadienio vakare Šiaulių apskrities žydų bendruomenės kieme atsirado naujas laikinas statinys – suka (sukkah). Ją pastatė bendruomenės nariai.
„Tradicija primena žydų išėjimą iš Egipto, iš vergovės, ir simbolizuoja, kad žydai 40 metų klajojo po dykumą, jiems tekdavo iš to, ką turėdavo, pasistatyti pastogę ir joje gyventi. Kad nepamirštų, kaip buvo sunku, kol pateko į Pažadėtąją žemę, kasmet yra statoma palapinė. Žmonės, kurie labiau laikosi tradicijų, kur leidžia klimatinės sąlygos, ir miega tose palapinėse. Yra priimta jose valgyti, yra specialios maldos palapinėje“, – sako S. Kerbelis.
Būtina sąlyga palapinei – kad pro stogą matytųsi dangus ir žvaigždės – kaip kadaise regėjo protėviai.
S. Kerbelis bendravo su Izraelyje gyvenančiais žydais: dėl karantino jiems teko ieškoti išeičių, kaip išlaikyti tradiciją, tad palapines montavo balkonuose. Šiuo metu Izraelyje dėl griežtų karantino apribojimų nuo namų galima nutolti tik 500 metrų.
Sukoto šventė tęsiasi visą savaitę. Spalio 9 dieną Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje žydai rinksis švęsti paskutinę Sukoto dieną.
„Šiandien žmonės naudojasi visomis civilizacijos privilegijomis ir pamiršta, kad ne visada gali būti taip gerai. Žydai tebėra kely. Yra toks žydų posakis „Kitąmet Jeruzalėje!“. Šis posakis reiškia, jog tikimąsi, kad kitąmet jau bus atstatyta sugriauta šventykla ir visi žydai joje susiburs“, – sako S. Kerbelis.
Švęs Toros gavimą
Spalio 10 dieną žydai švęs kitą labai svarbią šventę – Simchat Tora (Simches Taire). Tai – Toros gavimo šventė.
Šiaulių žydai vėl susiburs Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate.
„Šventė pažodžiui reiškia „Toros gavimo džiaugsmas“. Šoksime su Tora, turėtų atvažiuoti rabinas arba ješivos mokiniai skaityti Torą“, – sako S. Kerbelis.
S. Kerbelis prisimena, kaip prasidėjus persitvarkymui, atlaisvėjimui, šios šventės proga važiuodavo į Rygos sinagogą – virsmo metais joje nebetilpdavo visi norintys, žmonės šokdavo iki pat gatvės.
„Mums tai yra grįžimas prie tradicijų, sovietmečiu iš mūsų darė tarybinius piliečius, žydams galimybės buvo labai ribotos, Kaune veikė viena sinagoga, dar nuvažiuodavome į Rygą. Dabar vis daugiau sužinome apie tradicijas ir stengiamės jų laikytis“, – sako S. Kerbelis.