Naujausios
Brazilų keliautoja Tamara Klink pasakojo AFP, kad savarankiškai plaukdama Šiaurės vakarų perėja pamatė „labai mažai“ jūros ledo – retas žygis, kurio prieš tris dešimtmečius nebūtų buvę įmanomas atlikti be ledlaužio.
Rugsėjo mėnesį 28-erių T. Klink tapo antrąja moterimi pasaulyje ir pirmąja iš Lotynų Amerikos, įveikusia pavojingą kelionę Arktimi iš Atlanto į Ramųjį vandenyną – ji tapo įmanoma tik dėl klimato kaitos sukelto ledo tirpimo.
„Ledo radau tik devyniuose procentuose kelio, o tai yra labai nedaug, – AFP sakė T. Klink, grįžusi iš 6 500 km ilgio kelionės tarp Grenlandijos ir Aliaskos. – Bendraudama su mokslininkais, kalbėdamasi su vietiniais žmonėmis, ypač medžiotojais, inuitų medžiotojais ir žvejais, supratau, kad šis labai mažas ledo kiekis, kurį radau, yra dalis bendros tendencijos, kad jūroje ledo kasmet vis mažiau ir mažiau.“
Jungtinių Tautų duomenimis, 2024 m. pasaulio temperatūra buvo karščiausia per visą istoriją ir pirmą kartą daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus viršijo ikipramoninio laikotarpio lygį.
„Tai dalis tendencijos, kurią bus labai sunku apgręžti, jei per šį dešimtmetį nepriimsime drąsių sprendimų“, – sakė ji, kalbėdama apie klimato krizę.
Kitą mėnesį Brazilijoje vyks 30-osios kasmetinės JT pasaulinės klimato derybos, kurios prasidėjo tuo metu, kai daugumai laivų reikėjo ledlaužio pagalbos arba ypatingų laivų korpusų, kad galėtų įveikti Šiaurės vakarų perėją.
„Dėl visuotinio atšilimo dabar vasarą jūros ledas ištirpsta... todėl šią ilgą kelionę gali atlikti ir mažesni laivai su mažesnėmis įgulomis“, – sakė T. Klink.
Tamara yra žymaus brazilų tyrinėtojo Amyro Klinko, pirmojo ir vienintelio žmogaus, kuris vienas perplaukė Pietų Atlanto vandenyną, duktė.
„Jūrai nerūpi“
T. Klink pasakojo, kad ilgos tėvo kelionės jūra ją irgi patraukė prie vandens.
„Kai man buvo 12 metų, paprašiau tėvo pagalbos, nes taip pat norėjau pradėti plaukti viena, o tėvas atsakė, kad jei noriu tai daryti, jis man neduos nei valčių, nei patarimų, – sakė ji. – Mano tėvas turėjo visus atsakymus ir visas priemones, tačiau pasakęs, kad nepadės, jis suteikė man teisę daryti klaidas ir mokytis būti tuo, kuo paskui tapau.“
Pirmoji T. Klink savarankiška buriavimo avantiūra – 2021 m. kelionė iš Norvegijos į Braziliją mažyte valtele, kurią ji nusipirko „už dviračio kainą“.
Po to 2023-2024 m. ji aštuonis žiemos mėnesius praleido Grenlandijoje, kur jos valtis buvo įstrigusi lede. O liepą ji pradėjo du mėnesius trukusią kelionę Šiaurės vakarų perėja.
T. Klink yra tik 14-as žmogus, pasak jos komandos, leidęsis į savarankišką kelionę.
„Kai esu jūroje, savo valtyje, žinau, kad mano lytis neturi reikšmės. Jūrai nerūpi, ar aš moteris, ar vyras, sena ar jauna, stipri ar silpna, ar aš esu, ar manęs nebėra“, – sakė keliautoja.