Naujausios
Trečiadienį Maldyvų prezidentūra pranešė, kad šioje prabangių atostogų mėgėjus ir nardymo entuziastus viliojančioje šalyje prie Indijos vandenyno krantų bus panaikintas dešimtmečius galiojęs draudimas žvejoti ryklius.
Kadaise rykliai Maldyvuose buvo antras pagal svarbą laimikis po tunų, kurie tebėra pagrindinė maždaug pusę milijono gyventojų turinčios šalies eksporto prekė.
Tačiau paaiškėjus, kad pajamos iš archipelagą lankančių narų yra didesnės nei tos, kurios gaunamos iš prekybos ryklių taukų aliejumi, valdžios institucijos ryklių žvejybą uždraudė, anuomet pranešė žiniasklaida.
Griežti ryklių žvejybos apribojimai Maldyvuose galiojo nuo 1998 m., o 2010 m. kovą šalyje visiškai uždrausta juos gaudyti.
Prezidento Mohamedo Muizzu kanceliarija pranešė, kad apie politikos pakeitimą šalies vadovas antradienį paskelbė į šiaurę nuo sostinės esančiame atole, paragindamas vietinius gyventojus pasiruošti vėl pradėti žvejoti ruduosius trumpadyglius ryklius.
„Pagal išsamų valdymo planą lapkričio mėnesį vėl prasidės rudųjų trumpadyglių ryklių žvejyba“, – lankydamasis Kulhudufušio saloje kalbėjo M. Muizzu, ryklių žvejybą pavadindamas „svarbiu pajamų šaltiniu“.
Maldyvai – valstybė, kurią sudaro 1 192 mažų koralinių salų valstybė, išsibarsčiusių maždaug 800 kilometrų atstumu abipus pusiaujo.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi ryklių ir jūrų apsaugos grupė „Shark Guardian“ išreiškė susirūpinimą dėl tokio politikos pakeitimo.
„Šis sprendimas kelia didelį nerimą ne tik dėl to, kad kenkia Maldyvų, kaip pasaulinio ryklių draustinio, reputacijai, bet ir todėl, kad kelia pavojų ilgalaikei nuo turizmo priklausomos šalies ekonomikos sveikatai“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino vienas organizacijos „Shark Guardian“ atstovas.
Maldyvų gyventojai ryklių mėsos maistui nevartoja, tačiau, kol turizmas tapo pagrindiniu šalies užsienio valiutos šaltiniu, vertėsi ryklių kepenų aliejaus eksportu.
Ši didelių aukštumų neturinti šalis taip pat pirmauja kovoje su kylančiu jūros lygiu ir jau seniai aktyviai pasisako už tai, kad būtina pažaboti visuotinį atšilimą ir spręsti klimato kaitos problemas.
2023 m. pabaigoje į valdžią atėjęs M. Muizzu pažadėjo sutramdyti bangas, imdamasis ambicingų melioracijos darbų ir statydamas aukščiau jūros lygio iškilusias salas, tačiau aplinkos apsaugos organizacijos įspėja, kad įgyvendinant tokią politiką potvynių rizika gali net padidėti.