
Naujausios
Sveika mokykla turi priminti namus
Tytuvėnų (Kelmės r.) gimnazijos mokinė Maja Abada gimė ir augo Izraelyje. Prieš kelerius metus jos tėvai grįžo į Pagryžuvio gyvenvietę. „Norėčiau, kad mokykloje bendraamžiai labiau suprastų iš emigracijos grįžusius bendraamžius, nesityčiotų iš jų pavardžių ir akcento“, – mokinių konferencijoje „Aš norėčiau, kad...“ sakė į mamos gimtinę grįžusi lietuvaitė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nori draugiškumo
Blogai, kai mokytojas – piktas. Jei mokytojas nuobodus, jo pamoka atrodo lyg pamokslas. Naudingiausia, kai mokytojas – draugiškas, kai mokomasi smagiai. Tokias mintis savo pranešime „Aš norėčiau, kad mokykloje kiekvienas atrastų sau patinkančius būdus tobulėti ir gerai jaustis“ išsakė Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos mokinė Viltė Nacaitė.
Karolina Razminaitė iš Liolių pagrindinės mokyklos Maironių skyriaus kėlė mintį, jog bendraamžiai turėtų daugiau bendrauti tarpusavyje. Drauge kurti, pažinti, linksmintis, sportuoti, būti gryname ore. Dabar daugelis mokinių įnikę į kompiuterius, atsiriboję nuo realybės, kartais net praradę laiko nuovoką. Priklausomybė nuo kompiuterio naikina bendravimo įpročius. Tokie vaikai būna pasyvūs, nesavarankiški, nebendruomeniški. Blogiausia, jog besaikiam buvimui prie kompiuterio tyliai pritaria ir mokinių tėvai, nes vaikas tuo metu nelenda jiems į akis, netrukdo.
Mokiniai nori ir draugiškesnio bendravimo su tėvais. Nori, kad tėvai suprastų jų problemas, daugiau laiko praleistų kartu. Kai kurie pranešėjai kėlė tėvų skyrybų problemą, pavyzdžiais iliustravo, kaip dėl šių priežasčių nukenčia vaikai.
Kaip pritapti?
Mokinių pranešimuose gvildenta pritapimo klasės, mokyklos ar kitame kolektyve tema. Ieva Jasiūnaitė iš „Aukuro“ pagrindinės mokyklos patarė, jog norint pritapti nebūtina meilikauti ir pataikauti klasės draugams. Reikia būti savimi, rodyti pozityvų požiūrį į bendraamžius, kitų nekritikuoti ir neapkalbėti.
Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazijos mokiniai Gabrielė Čibiraitė ir Deividas Petruitis atliko savotišką eksperimentą. Kiekvienas klasės draugas kasdien turėjo padaryti po penkis gerus darbus savo bendraamžiams. Per savaitę žymiai pagerėjo klasės mikroklimatas, padaugėjo laimės jausmo, sumažėjo pykčio ir sumaišties, padaugėjo pagalbos vienas kitam.
Tytuvėnų gimnazijos mokinė Maja Abada kėlė iš emigracijos grįžusių vaikų ir paauglių pritapimo problemą. Maja gimė Izraelyje. Kai grįžo į mamos gimtinę Kelmės rajone, patyrė kai kurių sunkumų.
„Mūsų gimnazijoje yra mokinių grįžusių iš Ispanijos, Airijos. Dėl programų skirtumo jie dažniausiai patenka į žemesnes klases, yra vyresni už savo bendraklasius. Yra kitokie negu visą laiką Lietuvoje gyvenę vaikai. Norėčiau, kad bendraamžiai nesityčiotų iš jų užsienietiškų pavardžių, akcento, o padėtų pritapti, nes iš tikrųjų šie mokiniai yra gabūs, dažnas moka po penkias kalbas, tik reikia adaptuotis, įprasti prie kitų tradicijų ir kitų programų“, – sakė Maja.
Mergaitė pabrėžė, jog mokyklose daugiau geranoriškų vaikų, ypač geranoriški mokytojai. Tačiau yra ir tokių, kurie atvirai rodo netoleranciją. „Nors iš pradžių man buvo sunku, dabar jaučiuosi laiminga gyvendama Lietuvoje“, – džiaugėsi M. Abada.
Pasitikėti savimi
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinė Justina Macijauskaitė tvirtino, jog daugeliui mokinių trūksta pasitikėjimo savimi. Ji šį kompleksą nugalėjo dalyvaudama įvairiuose konkursuose, kurie ne tik įkvėpė pasitikėjimo, bet ir lavino atmintį, padėjo nugalėti jaudulį, išmokė laimėti ir garbingai pralaimėti.
Konferencijos dalyviai akcentavo, jog pasitikėjimo įkvepia ir dalyvavimas projektuose, edukacinėse veiklose. Čia mokiniams pradeda rūpėti ne tik siauros asmeninės problemos, bet ir visos žmonijos bendri klausimai: vandens taupymas, atsakingas vartojimas bei kiti.
Šaukėniškis Kipras Merkelis parengė pranešimą apie ateities mokyklą. Ateities mokykloje negali trūkti lėšų tinkamai vėdinti patalpas. Maisto porcijos turi atitikti jų kainą. Daugiau priemonių reikia neformaliajam ugdymui Apskritai, ateities mokyklai reikia daugiau pinigų.
Autorės nuotr.
Kelmės „Kražantės“ pagrindinės mokyklos mokinė Laura Krikštanavičiūtė savo pranešime nagrinėjo temą: „Aprangos kodas – mokyklinė uniforma“. Ji siūlė, kad uniformas kurtų patys mokiniai.
Tytuvėnų gimnazijos mokinė Maja Abada ragino padėti pritapti iš emigracijos grįžusiems vaikams.
Mokinių konferencijos, kurias rengia patys mokiniai, padedami Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų, visuomet sulaukia didelio susidomėjimo.