Naują mokyklos darbuotoją rinkosi ir mokiniai

At­si­rink­ti – ne­leng­va

"San­do­ros" pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Šal­tis pa­sa­ko­jo, kad min­tis į ko­mi­si­ją įtrauk­ti vai­kus kir­bė­jo jau se­niai, nes bū­tent mo­ki­niams vė­liau ten­ka kiek­vie­ną die­ną bend­rau­ti ir dirb­ti su įdar­bin­tu pe­da­go­gu. Šį kar­tą tam pa­si­tai­kė pui­ki pro­ga, mat at­si­ren­kant mo­ky­to­jo pa­dė­jė­ją ne­rei­ka­lin­gi kon­kur­sai, nė­ra spe­cia­lių rei­ka­la­vi­mų, už­ten­ka įstai­gos va­do­vui pa­si­kal­bė­ti su pre­ten­den­tu.

Di­rek­to­rius sa­ko, jog taip pat no­rė­jo­si mo­ki­niams su­teik­ti nau­jos pa­tir­ties, ga­li­my­bę "pa­si­jus­ti ki­to­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je".

"Pag­rin­di­nis tiks­las bu­vo, kad vai­kai pa­ma­ty­tų, kaip jau­čia­si darb­da­vys, kai ren­ka­si iš de­šim­ties žmo­nių ir daž­nai ne­tu­ri iš ko pa­si­rink­ti. Aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad ne be­dar­bys­tė yra pro­ble­ma, o no­rin­čių dirb­ti žmo­nių trū­ku­mas", – sa­ko K. Šal­tis.

Ta­rė­si su tei­si­nin­ku

Ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta iš dvy­li­kos įvai­raus am­žiaus vai­kų: nuo pra­di­nu­kų iki aš­tun­to­kų. Prieš at­ran­ką mo­ki­niai su­si­pa­ži­no su nuas­me­nin­tais pre­ten­den­tų gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mais, taip pat ap­tar­ta, ko rei­kė­tų pa­klaus­ti pre­ten­den­tų, o nuo ko­kių klau­si­mų ge­riau su­si­lai­ky­ti.

Pa­sak di­rek­to­riaus, mo­ki­nių da­ly­va­vi­mas darb­da­vių or­ga­ni­zuo­ja­muo­se po­kal­biuo­se dėl dar­bo nė­ra reg­la­men­tuo­tas įsta­ty­mais, to­dėl kon­sul­tuo­ta­si su tei­si­nin­ku, kad ne­kil­tų tei­si­nių ne­su­sip­ra­ti­mų. Kiek­vie­nas pre­ten­den­tas į lais­vą dar­bo vie­tą bu­vo raš­tu in­for­muo­tas, kad po­kal­by­je da­ly­vaus vai­kai. Da­ly­viai ga­lė­jo su­tik­ti ar­ba ne­su­tik­ti su to­kia at­ran­kos for­ma.

"In­for­ma­vo­me, kad at­si­sa­ky­mas da­ly­vau­ti po­kal­by­je su vai­kais ne­tu­rės jo­kios įta­kos priė­mi­mui ar ne­priė­mi­mui. Džiu­gu, kad nė vie­nas da­ly­vis neat­si­sa­kė", – sa­kė K. Šal­tis.

Di­rek­to­rius pa­ste­bė­jo, kad to­kia at­ran­kos for­ma da­ly­viams pa­ti­ko, pre­ten­den­tai į lais­vą vie­tą jau­tė­si lais­viau, bu­vo ir šyp­se­nų, ir pa­juo­ka­vi­mų.

Vai­kai taip pat jau­tė­si ge­rai, ypač pra­di­nu­kai. Jie drą­siai už­da­vi­nė­jo jiems rū­pi­mus klau­si­mus: "ko­kia jū­sų mėgs­ta­miau­sia spal­va?", "ar mėgs­ta­te ga­min­ti?" ir pa­na­šius. Kiek sun­kiau "įsi­va­žiuo­ti" su klau­si­mais bu­vo vy­res­nie­ms, ta­čiau ir jie, pa­sak di­rek­to­riaus, maž­daug po tre­čio su­si­ti­ki­mo pa­si­ju­to drą­siau.

Pa­ža­dai ne­pa­pir­ko

K. Šal­tis pa­sa­ko­ja, kad bu­vo ban­dy­mų pa­pirk­ti ko­mi­si­ją pa­ža­du lai­mė­ji­mo at­ve­ju iš­kep­ti šo­ko­la­di­nį tor­tą, ta­čiau vai­kai ne­bu­vo taip leng­vai pa­per­ka­mi.

"Jei­gu bū­čiau ma­tęs, kad vai­kai da­ly­vę rink­sis dėl tor­to, bū­čiau įsi­ki­šęs, bet šį kar­tą vai­kų spren­di­mas su­ta­po su ma­no. Prieš at­ran­ką su vai­kais ap­ta­rė­me, kad ga­lu­ti­nis spren­di­mas bus ma­no, kad tu­riu tei­sę ve­tuo­ti jų spren­di­mą, bet man ne­rei­kė­jo to da­ry­ti", – sa­kė K. Šal­tis.

Di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo, kad pa­skel­bus apie lais­vą mo­ky­to­jo pa­dė­jė­jo vie­tą bu­vo gau­ta apie 20 pra­šy­mų su gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mais, at­si­rink­ta 10 kan­di­da­tų. Nu­ga­lė­to­ja iš­rink­ta vien­bal­siai.

"Mo­te­ris, ku­rią priė­mė­me į dar­bą, ne­tu­ri pa­tir­ties, ir ki­tam darb­da­viui gal bū­tų bu­vu­si ne­pat­rauk­li. Šias pa­rei­gas ga­li ei­ti žmo­gus vien su vi­du­ri­niu iš­si­la­vi­ni­mu. Pas mus ji įgis pa­tir­ties. Priim­da­mas žmo­gų, žiū­ri ir į per­spek­ty­vą, ko jis ga­lė­tų atei­ty­je pa­siek­ti", – sa­ko mo­kyk­los va­do­vas.

Prak­ti­ką kar­to­tų

Kai pa­skli­do ži­nia apie tai, kad at­ren­kant dar­buo­to­ją da­ly­va­vo mo­ki­niai, ko­men­ta­rų K. Šal­tis sa­ko iš­gir­dęs įvai­riau­sių: vie­ni svei­ki­no to­kią ini­cia­ty­vą, ki­ti ga­na pa­gie­žin­gai kri­ti­ka­vo. Ta­čiau di­rek­to­rius sa­ko, kad ne­dve­jo­da­mas šią pra­kti­ką kar­to­tų.

"Man ir vai­kams la­bai pa­ti­ko. Jei­gu dar kaž­ka­da bus to­kia at­ran­ka, ma­nau, tik­rai įtrauk­siu vai­kus, ne­bent kas nors la­bai ar­gu­men­tuo­tai išaiš­kin­tų, kad kaž­ką da­rau ne­tei­sin­gai, bet dabar ma­tau la­bai ge­rą edu­ka­ci­ją vai­kams. Pa­ty­ri­mų ug­dy­mas, ma­no ma­ny­mu, yra pa­ts efek­ty­viau­sias. Ma­nau, kad eks­pe­ri­men­tas pa­si­tei­si­no", – sa­ko di­rek­to­rius.

K. Šal­tis sa­ko, kad šios at­ran­kos me­tu mo­ki­niai ga­lė­jo ne tik pa­si­jus­ti darb­da­vio kai­ly­je, bet ir pa­si­mo­ky­ti, kaip elg­tis, ko­kių klai­dų veng­ti po­kal­by­je dėl dar­bo. To­kios ži­nios neiš­ven­gia­mai vai­kams pra­vers atei­ty­je, kai pa­tys ieš­ko­sis dar­bo.

Pa­sak di­rek­to­riaus, kai pre­ten­den­tų į vie­ną dar­bo vie­tą daug, tu­ri bū­ti iš­skir­ti­nis, kad ta­ve pa­ste­bė­tų.

"Jei­gu ka­da tek­tų ieš­ko­tis dar­bo, at­si­neš­čiau į po­kal­bį ro­ži­nį meš­kiu­ką. Ta­da jau tu­rė­tum pro­tin­gai pa­šne­kė­ti, nes darb­da­vys žiū­rės kaip į pa­mi­šu­sį. Bet ma­nau, kad po­kal­bio pa­bai­go­je ne­kils klau­si­mų, kas tas Šal­tis, tik­rai įsi­dė­mės "tą su ro­ži­niu meš­kiu­ku", – juo­kia­si K. Šal­tis.

K. Šal­tis taip pat įsi­ti­ki­nęs, kad gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mas bū­ti­nai tu­ri bū­ti su nuo­trau­ka. Ji taip pat tu­ri bū­ti "ka­bi­nan­ti", ir ne­rei­kia bai­min­tis, kad va­do­vas disk­re­di­tuos dėl iš­vaiz­dos.