
Naujausios
Šiemet sukanka 78 metai nuo masinių trėmimų pradžios. Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima trisdešimtą kartą.
Vakar prie Šiaulių turizmo informacijos centro nuo 13 valandos buvo skaitoma 10 000 tremtinių ir politinių kalinių pavardžių bei likimų: vyko tradicija tampanti atminties akcija "Ištark, išgirsk, išsaugok". Grįžo. Negrįžo. Likimas nežinomas. Šie žodžiai lydėjo ištartas pavardes.
Chaimo Frenkelio viloje minėjimas prasidėjo Šiaulių kultūros centro choro "Tremtinys" (vadovas Romas Pečeliūnas) sugiedota "Tautiška giesme".
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė priminė, kad prieš 78 metus tokiu laiku žmonės jau buvo nuvežti į geležinkelio stotis ir kraunami, grūdami į prekinius vagonus.
"1941 metų birželio 14 diena – Lietuvos kančios pradžia, Lietuvos Golgotos kelio pradžia", – sakė buvusi tremtinė.
Negrįžusius V. Jokubauskienė pakvietė pagerbti tylos minute.
"Nepamirškime, bet atleiskime", – paragino V. Jokubauskienė.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vadas dimisijos kapitonas Juozas Mocius, vienas iš septynių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų, šiemet įvertintų "Laisvės premija", "Aušros" muziejui padovanojo Mocių šeimos sūnų, kovojusių už laisvę, asmens dokumentus. Trys broliai Mociai buvo kariai savanoriai, vienas – laisvės kovų dalyvis.
Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė pristatė parodą "Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai".
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtą parodą sudaro 9 stendai, skirti Deklaracijai ir ją pasirašiusiems 8 signatarams: LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmajam pavaduotojui, Tarybos nariams Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Juozui Šibailai-Merainiui, Bronislovui Liesiui-Nakčiai, Leonardui Grigoniui-Užpaliui, Petrui Bartkui-Žadgailai.
Deklaracija – konstitucinės reikšmės Lietuvos valstybės dokumentas, kurio vienintelis žinomas originalus egzempliorius saugomas Lietuvos ypatingajame archyve.
Parodoje – ir keletas unikalių Šiaulių "Aušros" muziejaus eksponatų: LLKS leidinys "Prie rymančio Rūpintojėlio", partizanų rėmėjos Julijonos Mikniūtės-Petrėnienės užrašų knygelė, partizanų rėmėjos Teresės Mikniūtės-Grigaliūnienės sveikinimo atvirukai, gauti nuo partizano Lauryno Mingilo-Džiugo.
Dar vienas eksponatas – partizanų žiedas su Vytimi, 2016 metais surastas Radviliškio rajone, partizanų kautynių vietoje Užpelkių miške vykdant archeologinius žvalgymus (vadovavo archeologas Gediminas Petrauskas).
Neatmetama, kad žiedas galėjo priklausyti signatarams Broniui Liesiui-Nakčiai arba Petrui Bartkui-Žadgailai, žuvusiems 1949 metų rugpjūčio 13 dieną Užpelkių mūšyje.
Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas vyko 1949 metų vasario 2–22 dienomis Prisikėlimo apygardoje, Minaičių kaime, Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje.
Renginio dalyviai pamatė filmuotus amžininkų atsiminimus apie partizanų suvažiavimą. Šiaulių "Aušros" muziejui įteiktas CD su suskaitmeninta J. Žemaičio-Vytauto baudžiamosios bylos medžiaga.
Gedulo ir vilties dienos tradicija Šiauliuose – minėjimas prie geležinkelio rampos. Tai – vieta, iš kurios į tremtį pajudėjo žmonių prigrūsti vagonai.
Minėjime "Išgyvenę istoriją" trėmimai prisiminti muzikos kūriniais ir kalbomis.
Renginiui pasibaigus į Ginkūnų kapines, Sukilėlių kalnelį ir Savanorių kapus nuvežtos tremtiniams skirtos gėlių puokštės.
Vakare Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje aukotos šv. mišios. Po jų vyko koncertas.
Gedulo ir vilties dienos išvakarėse P. Višinskio aikštėje buvo uždegtos žvakutės – vyko Juodojo birželio atminimo akcija "Laisvės šviesa".