Atminimo ženklai žydų gelbėtojams

Įam­žin­tas žmo­niš­ku­mas

Ke­pi­na dau­giau kaip tris­de­šim­ties laips­nių karš­tis. Ar­chi­tek­tas Tau­ras Bu­dzys pa­lin­kęs prie kel­miš­kių Dai­naus­kų šei­mos ka­po.

Jie tra­giš­kais Ho­lo­kaus­to me­tais iš­gel­bė­jo žy­maus ra­šy­to­jo Ic­cho­ko Me­ro gy­vy­bę. Tuo me­tu ne­te­kęs abie­jų tė­vų be­jė­gis ber­niu­kas slaps­tė­si Kel­mė­je. Dau­ge­lis bi­jo­jo pri­glaus­ti žy­dų vai­ką. Bro­nė ir Juo­zas Dai­naus­kai pa­si­rū­pi­no ber­niu­ko li­ki­mu. Išau­gi­no jį kar­tu su sa­vo vai­kais, da­vė jam Al­gir­do Dai­naus­ko pa­var­dę.

Šei­mos ka­pas, ku­ria­me at­gu­lę Bro­nis­la­va ir Juo­zas Dai­naus­kai, bus pa­žy­mė­tas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio at­mi­ni­mo ženk­lu. Ar­chi­tek­tas spe­cia­liais įran­kiais pri­tvir­ti­na šį ženk­lą prie pa­mink­lo.

Pas­kui ke­liaus prie Dai­naus­kų sū­naus Pet­ro, ku­ris I. Me­rui at­sto­jo bro­lį, ka­po. Tai bus jau 49 -asis jo pri­tvir­tin­tas ženk­las Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių var­dų nu­si­pel­niu­siems žmo­nėms.

Kel­mės ra­jo­ne, prie žy­dų gel­bė­to­jų ant­ka­pi­nių pa­mink­lų T. Bu­dzys jau bus pri­tvir­ti­nęs še­šis ženk­lus. Tris ant­ka­pi­nius pa­mink­lus pa­puo­šė Už­ven­čio ka­pi­nė­se. Čia il­si­si Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liais Jed Va­šem pri­pa­žin­ti gy­dy­to­jas Pet­ras Veb­liaus­kas Gir­bu­das ir Ur­šu­lė bei Vla­das Šle­že­vi­čiai.

Vie­ną ženk­lą prieš mė­ne­sį pri­tvir­ti­no Kra­žių baž­ny­čios rū­siuo­se, kuriuose pa­lai­do­tas žy­dų gel­bė­to­jas Ko­lai­nių baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no rek­to­rius, teo­lo­gi­jos ma­gist­ras Pet­ras Ma­ci­jaus­kas. Drą­sūs vals­tie­čiai iš Šiau­lių ge­to pa­bė­gu­sius žy­dus par­vež­da­vo į Už­ven­tį, kur juos pri­glaus­da­vo dak­ta­ras Gir­bu­das ar­ba į Ko­lai­nius, kur ku­ni­gas Ma­ci­jaus­kas juos pa­slėp­da­vo kle­bo­ni­jo­je.

Prit­vir­ti­nęs ženk­lą, ar­chi­tek­tas dar nu­pie­šia ir sche­mą bei nu­ro­do koor­di­na­tes, ko­kio­je ka­pi­nių vie­to­je yra Tei­suo­lio ka­pas. Jo duk­ra me­no­ty­ri­nin­kė Bar­bo­ra Kar­nie­nė in­for­ma­ci­ją pa­tal­pi­na spe­cia­liai su­kur­ta­me in­ter­ne­ti­nia­me pus­la­py­je "Lie­tu­vos pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liai". Sche­ma ir koor­di­na­tės rei­ka­lin­gos tam, kad bū­tų ga­li­ma leng­vai at­ras­ti Pa­sau­lio tei­suo­lių ka­pus.

Bai­gęs dar­bą Kel­mė­je ar­chi­tek­tas va­žiuos į Rad­vi­liš­kio ra­jo­ną, Še­du­vą. Ten baž­ny­čios šven­to­riu­je pa­lai­do­tas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lis ku­ni­gas My­ko­las Ka­ro­sas.

"Už­siu­tau be­si­klau­sy­da­mas va­na­gai­čių", – sa­vo ini­cia­ty­vą aiš­ki­na T. Bu­dzys, sa­vo pro­jek­tais drau­ge su skulp­to­riais įam­ži­nęs ne vie­ną gar­bin­gą Lie­tu­vos as­me­ny­bę ir is­to­ri­nį mo­men­tą.

Prit­vir­tin­da­mas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio ženk­lus prie ant­ka­pi­nių žy­dų gel­bė­to­jų pa­mink­lų ar­chi­tek­tas tvir­ti­na: "Įam­ži­nu ir lie­tu­vių tau­tos žmo­niš­ku­mą, ku­ris Ho­lo­kaus­to me­tais bu­vo žu­do­mas drau­ge su žy­dų tau­ta. Žy­dų gel­bė­to­jų dėka mes ga­li­me drą­siai žiū­rė­ti pa­sau­liui į akis".

Gel­bė­jan­čios ran­kos

Lie­pos de­šim­tą­ją bus me­tai, kai T. Bu­dzys pri­tvir­ti­no pir­mą­jį at­mi­ni­mo ženk­lą Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liui. Tai bu­vo jo se­ne­lio bro­lis ku­ni­gas Fe­lik­sas Ere­mi­nas. Bū­tent jo gy­ve­ni­mas ir ins­pi­ra­vo ini­cia­ty­vą įam­žin­ti vi­sus sa­vo ir sa­vo šei­mų gy­vy­bė­mis ri­zi­ka­vu­sius, bet žmo­niš­ku­mą gel­bė­ju­sius lie­tu­vius.

Sa­vo idė­ja ar­chi­tek­tas pa­si­da­li­jo su Gao­no ir Jed Va­šem žy­dų mu­zie­jų spe­cia­lis­tais. Ka­dan­gi žy­dus gel­bė­jo la­bai daug ku­ni­gų, pra­šė ir Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos pri­ta­ri­mo.

 Įam­ži­nu ir lie­tu­vių tau­tos žmo­niš­ku­mą, ku­ris ho­lo­kaus­to me­tais bu­vo žu­do­mas drau­ge su žy­dų tau­ta. Dė­ka žy­dų gel­bė­to­jų mes ga­li­me drą­siai žiū­rė­ti pa­sau­liui į akis.

Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio ženk­lą jam pa­dė­jo su­kur­ti skulp­to­rius Jo­nas Gen­ce­vi­čius. Jis ženk­le pa­vaiz­da­vo pa­gal­bą tie­sian­čias ran­kas. Ki­tas ženk­lo de­ta­les su­kū­rė jau­nas skulp­to­rius An­ta­nas Šė­mis.

Ženk­las pa­ga­min­tas iš žal­va­ri­nio ly­di­nio su už­ra­šais lie­tu­vių, ji­diš ir ang­lų kal­bo­mis.

Ne­leng­vas iš­šū­kis ar­chi­tek­tui bu­vo su­rink­ti in­for­ma­ci­ją apie vi­sus Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lius bei jų pa­lai­do­ji­mo vie­tas. Krei­pė­si į žy­dų mu­zie­jus, vie­tos laik­raš­čių žur­na­lis­tus, is­to­ri­kus. Pa­vy­ko su­ži­no­ti, jog Jed Va­še­mas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liais dėl žy­dų gel­bė­ji­mo yra pri­pa­ži­nęs 19 ku­ni­gų iš Lie­tu­vos. Lie­tu­vos ap­do­va­no­ji­mu – Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiu­mi – pagebti 42 ku­ni­gai.

Šiuo me­tu T. Bu­dzys jau tu­ri per šim­tą mi­ru­sių tei­suo­lių pa­var­džių su in­for­ma­ci­ja apie jų pa­lai­do­ji­mo vie­tą. Jų kas­met dau­gė­ja, nes šis var­das su­tei­kia­mas vis nau­jiems žmo­nėms. In­for­ma­ci­ją vis dar te­be­ren­ka.

Ar­chi­tek­tas vi­siems jiems pa­si­ry­žęs pa­ga­min­ti ir prie ant­ka­pi­nių pa­mink­lų pri­tvir­tin­ti at­mi­ni­mo bei pa­gar­bos ženk­lus. Kad žmo­nės neuž­mirš­tų. Nes me­rai ir prem­je­rai, anot jo, tik kal­ba, bet nie­ko dėl tau­tos gar­bės ne­da­ro.

Ženk­lus T. Bu­dzys ga­mi­na sa­vo lė­šo­mis. Jiems pri­tvir­tin­ti rei­ka­lin­gas me­džia­gas ir trans­por­to iš­lai­das taip pat den­gia pa­ts. Kar­tais at­si­ran­da vie­nas ki­tas pri­va­tus rė­mė­jas.

Žie­mą dar­buo­ja­si Vil­niu­je ir ar­čiau sos­ti­nės, va­sa­rą va­žiuo­ja į re­gio­nus. Iš­vyks­ta ke­lioms die­noms. Per­nak­vo­ja pas drau­gus ar pa­žįs­ta­mus. Pa­ke­liui pa­ženk­li­na jau ži­no­mus Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių ka­pus.

Ge­rų ir gar­bin­gų žmo­nių tau­ta

T. Bu­dzys sa­ko esąs sa­vo ša­lies pa­trio­tas. Gry­nak­rau­jis vil­nie­tis, anuo­me­ti­nia­me Vil­niaus in­ži­ne­ri­nia­me sta­ty­bos ins­ti­tu­te įgi­jęs ar­chi­tek­to spe­cia­ly­bę.

Jo po­žiū­ris į sa­vo ša­lies is­to­ri­ją ir gar­bin­gų bei žmo­giš­kų­jų iš­ta­kų paieš­kos iš­ryš­kė­ja ir dar­buo­se.

T. Bu­dzio su­pro­jek­tuo­tas pa­mink­las lie­tu­vių kal­bos puo­se­lė­to­jui ir nor­min­to­jui Jo­nui Jab­lons­kiui pa­sta­ty­tas Kau­ne. Vil­niui jis su­pro­jek­ta­vo pa­mink­lą mon­sin­jo­rui Ka­zi­mie­rui Va­si­liaus­kui.

Sup­ro­jek­ta­vo pa­mink­lą Val­ki­nin­kų mū­šiui, ku­ris jo nuo­mo­ne, la­bai svar­bus Lie­tu­vos is­to­ri­jai, nes tai bu­vo pi­lie­ti­nis ka­ras, ku­ria­me ba­jo­rai ko­vė­si su Sa­pie­goms ir mū­šį lai­mė­jo.

Su­ras­ta ir vie­ta tam pa­mink­lui sta­ty­ti. Nors ta vie­ta pri­va­čio­je že­mė­je, bet že­mės sa­vi­nin­kas – sa­va­no­ris ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko, kad pa­mink­las bū­tų sta­to­mas jo pri­va­čio­je val­do­je.

Ras­ta ir rė­mė­jų, ku­rie su­ti­ko ap­mo­kė­ti už pa­mink­lui rei­ka­lin­gas me­džia­gas. Ta­čiau mi­rė idė­ją įgy­ven­din­ti ža­dė­jęs skulp­to­rius. Tad idė­ja kol kas pa­ki­bo ore.

T. Bu­dzys – ba­jo­rų pa­li­kuo­nis, pri­klau­so Lie­tu­vos ka­ra­liš­ka­jai ba­jo­rų są­jun­gai. Jo ini­cia­ty­va są­jun­gos dvi­de­šimt­me­čio pro­ga Kė­dai­nių ra­jo­ne pa­so­din­ta dvi­de­šimt ąžuo­liu­kų.