Lietuvoje į dešinę, Šiauliuose – dar ne

Užtenka daugumai – iš trijų partijų

Seimo rinkimų antrasis turas, vykęs vienmandatėse apygardose, papildė visų per pirmąjį turą į Seimą patekusių partijų mandatų kraitį. Tik ne tiek daug, kiek tikėjosi, gavo konservatoriai, ir ne tiek daug pralošė, kiek galėjo, pralošti „valstiečiai-žalieji“.

Sėkmingai pasirodė vienmandatėse Liberalų sąjūdis, po antrojo turo susilyginęs pagal mandatų skaičių su Socialdemokratų partija. Socialdemokratai ir antrajame ture sunkiai rinko mandatus – laimėjo tik 5 apygardose iš 12 -os galimų, o Liberalų sąjūdis – 7-ose iš 12 galimų.

Socialdemokratams ypač apmaudus partijos pirmininko Gintauto Palucko pralaimėjimas vienmandatėje Utenos apygardoje, kurioje ji surinko lygiai tiek pat balsų, kiek jo varžovas konservatorius Edmundas Pupinis – po 7075. Bet pastarąjį VRK skelbė laimėtoju, nes buvo pirmojo turo laimėtojas.

Aiškia rinkimų laimėtoja tapo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – Seime iš viso turės 50 mandatų. Antra – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 32 mandatais, trečioje-ketvirtoje vietoje – po 13 mandatų laimėję Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija. Toliau – Laisvės partija (11 mandatų), darbo partija (DP) – 10 mandatų.

Patys išsikėlę vienmandatėse apygardose laimėjo 4 mandatus. Lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga laimėjo 3 mandatus, Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3 mandatus, partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1 mandatą, Žaliųjų partija – 1 mandatą.

Rinkimų antrojo raundo laimėtojai iš esmės jau buvo aiškūs prieš vidurnaktį. Tad nelaukdama oficialių balsavimo rezultatų TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė iš televizijos ekranų jau kalbėjo, kaip būsima premjerė.

Ryte galutinai paaiškėjo, jog valdančiajai koalicijai sudaryti užtektų trijų partijų – TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Jos iš viso Seime turi 74 mandatus iš 141 (minimali dauguma sprendimams priimti yra 71 mandatas). Per spaudos konferenciją konservatoriai aiškiai įvardijo, jog burs koaliciją su liberalais. Ketvirtos partijos poreikio esą nėra.

„Aritmetinė dauguma yra, diskusijos prasideda, – sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis. Bet jis taip pat teigė, jog „atviros Vyriausybės ir atviros Vyriausybės programos idėja, kaip gija, turėtų likti – kitos partijos gali atrasti save Vyriausybės programoje.“

Per antrąjį turą rinkėjų aktyvumas šalyje sudarė 38,95 proc. Galutinius rinkimų rezultatus lėmė balsuoti atėjęs 917 671 rinkėjas iš daugiau nei 2,3 milijono piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Šiauliuose ir apskrityje – įvairovė

Šiaulių apskrityje vienmandačių apygardų rinkimų rezultatai atspindi rinkėjų požiūrių ir pasirinkimų įvairovę. Bet politiniame lauke aiškiai laikomasi daugiau kairės, nei dešinės.

Iš aštuonių apskrityje sudarytų vienmandačių apygardų tik dviejose laimėjo konservatoriai. Trijose apygardose mandatus apgynė „valstiečiai- žalieji“, vienoje – socialdemokratas. Yra tarp laimėtojų ir pats save išsikėlęs politikas ir į Seimą nepatekusios partijos lyderis, gynęs praeitą kadenciją iškovotą mandatą.

Šiauliečiai „Aušros“ apygardoje antrą kartą Seimo nario mandatą suteikė Stasiui Tumėnui (LVŽS). Jis laimėjo 52,64 proc.balsų persvara. Už jo varžovą Martyną Šiurkų (TS-LKD) balsavo 44 procentai rinkėjų. Vienoje apylinkėje – J. Janonio, kurioje ilgiausiai skaičiuoti balsai, S.Tumėnas prieš konservatorių laimėjo vos 2 balsais.

Apskrityje „Aušros“ apygardos rinkėjai buvo aktyviausi, atėjo balsuoti beveik 41 procentas. Mažiausias aktyvumas buvo Šiaulių krašto ir Žemaitijos šiaurinės apygardų rinkėjų – apie 36,5 procento.

„Saulės“ apygardoje pergalę pasiekė pats save išsikėlęs nepartinis miesto vicemeras Domas Griškevičius. Surinkęs 58,93 proc. balsų jis nurungė Seimo senbuvį Valerijų Simulik (LVŽS), gavusį 37,5 proc. balsų. V. Simulik ne tik rinkimų nelaimėjo, bet ir buvo užkluptas viruso – rinkimų išvakarėse paskelbė susirgęs COVID-19.

Šiaulių krašto apygardoje, kurioje balsuoja Šiaulių rajono ir dalis Šiaulių miesto rinkėjų, įtikinamą laimėjimą pasiekė penktą kartą mandatą gynusi Rima Baškienė (LVŽS), už kurią balsavo 65,93 proc. rinkėjų. Jos varžovas konservatorius Kęstutis Masiulis gavo perpus mažiau balsų – 30,68 proc.

Žemaitijos šiaurinėje apygardoje, kurioje balsuoja akmeniškiai, ryškią persvarą laimėjo mandatą gynęs Valius Ąžuolas (LVŽS), kuriam rinkėjai atidavė per 62 proc. balsų. Jo varžovas socialdemokratas, rajono vicemeras Tomas Martinaitis surinko 34,5 procento balsų.

Žiemgalos vakarinėje apygardoje, apimančioje Joniškio rajoną ir dalį Šiaulių rajono bei Pakruojo rajono, rinkėjai antrą kartą suteikė Seimo nario mandatą socialdemokratui Liudui Jonaičiui, pelniusiam 53,7 proc. balsų. Jo varžovas šiaulietis istorikas Arūnas Gumuliauskas (LVŽS) surinko 42,33 proc. balsų.

Žiemgalos rytinėje apygardoje, kurioje balsuoja Pakruojo ir Pasvalio rajonų rinkėjai, laimėjo konservatorius Antanas Matulas, surinkęs 49,35 proc. balsų. Nuo jo visiškai nedaug atsiliko „valstiečių-žaliųjų“ atstovė Neringa Trinskienė (48.42 proc).

Kelmės- Šilalės apygardoje ryškią pergalę pasiekė partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, laimėjęs 64 proc. balsų. Jo varžovas konservatorius Jonas Gudauskas gavo 34,36 proc. balsų.

Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje laimėjo Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, kuri palaikė 50,23 proc. rinkėjų, atėjusių balsuoti. Jo varžovas „valstietis- žaliasis“ Aurimas Gaidžiūnas gavo 46,39 proc. balsų.

Apskrityje „Aušros“ apygardos rinkėjai buvo aktyviausi, atėjo balsuoti beveik 41 procentas. Šiaulių miesto kitoje –„Saulės“ – apygardoje balsavo per 38 procentai rinkėjų. Apskrityje mažiausias aktyvumas buvo Šiaulių krašto ir Žemaitijos šiaurinės apygardų rinkėjų – apie 36,5 procento.

Politikų nuomonės

Kon­ser­va­to­riaus anū­kai džiau­gia­si, pa­ts – nu­si­vy­lęs

An­ta­nas ČE­PO­NO­NIS die­ną po rin­ki­mų lei­do su anū­kais. Sa­vi­val­dy­bė­je ne­dir­bo, bu­vo pa­siė­męs lais­vą die­ną. At­si­lie­pęs te­le­fo­nu lei­do anū­kams pa­sa­ky­ti, ar šei­ma džiau­gia­si lai­mė­ji­mu. Vai­kai šūk­te­lė­jo: „Pui­ku“, o pa­ts A. Če­po­no­nis bu­vo san­tū­rus ir kri­tiš­kas:

– Ne­ma­nau, kad ma­no lai­mė­ji­mas yra la­bai stip­rus (lai­mė­jo per 50 pro­cen­tų bal­sų – red.pa­st.). Gal­vo­jau, kad ki­taip ga­lė­jo bū­ti. Žmo­nės, ku­rie rin­ko­si ir atei­ty­je rink­sis, tu­ri tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę.
Tik ne­si­ti­kė­jau, kad „vals­tie­čiai“ ga­li nu­pirk­ti vals­ty­bę, bet nu­pir­ko – iš­mo­ko­mis po 200 eu­rų pen­si­nin­kams ir ki­tiems.

Aš ne lai­mė­ji­mo sau ir par­ti­jai ti­kė­jau­si, o pro­tin­gu­mo ti­kė­jau­si. Aš nei sa­vo, nei par­ti­jos re­zul­ta­tu ne­su nu­si­vy­lęs – esu žmo­nė­mis nu­si­vy­lęs. Po­žiū­riu į tai, kas da­ro­si Lie­tu­vo­je. Nė­ra ge­rai, jei­gu ga­li­ma pi­ni­gais nu­pirk­ti žmo­nes ir už­krau­ti sko­los naš­tą ant mū­sų vai­kų, anū­kų ar proa­nū­kių. Ne­ga­li­ma da­ry­ti sau „pia­ro“ per to­kius pi­ni­gus. Per Lie­tu­vą tas „pia­ras“ su­vei­kė, bet rad­vi­liš­kie­čiai at­si­lai­kė.

Tad to­kio­je „vals­tie­čių“ su­kur­to­je ru­ti­no­je išei­ti į Sei­mą man yra di­džiu­lis pa­sie­ki­mas. Juo­lab kad rin­ki­mai vy­ko spa­lio 25 die­ną – Kons­ti­tu­ci­jos die­ną – tei­se­ny­bė vi­suo­met tu­ri bū­ti aukš­čiau.

– Ar neįž­vel­gia­te, jog įta­kos rin­kė­jų ap­si­spren­di­mui tu­rė­jo kon­ser­va­to­rių anks­tes­nio val­dy­mo šlei­fas? Ar­ba ant­ro tu­ro iš­va­ka­rė­se iš­tar­ti bu­vu­sio prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus žo­džiai, kad ver­ši­mės dir­žus?

– Gal­būt. O gal­vo­ja­te ne­rei­kės verž­tis? 5 mi­li­jar­dai eu­rų sko­los iš­da­lin­ti. Pats aš nie­kam ne­siū­ly­siu dir­žų verž­tis. Ra­mū­nas Kar­baus­kis ga­lės siū­ly­ti, nes da­li­jo „vals­tie­čiai „da­li­jo­si pi­ni­gus.

– Kas keis­tų jus Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ro po­ste ?

– Mes tu­ri­me vie­nin­te­lę kan­di­da­tę – siū­ly­si­me Jo­lan­tą Mar­gai­tie­nę.

– Kaip ver­ti­na­te ga­li­my­bes TS-LKD tar­tis su Lai­vės par­ti­ja, ku­rios nuo­sta­tos su kon­ser­va­to­rių krikš­čio­niš­ko­jo spar­no nuo­sta­to­mis ne­la­bai su­tam­pa?

– Lie­tu­vo­je, ma­tyt, grei­tai gy­vens vy­rai su vy­rais ir mo­te­rys su mo­te­ri­mis. Bet kiek­vie­nas žmo­gus yra lais­vas – te­gu gy­ve­na. Bet aš taip ne­gy­ven­čiau ir sa­vo vai­kams ne­pa­tar­čiau.

Ma­nau, Sei­me bus daug dis­ku­si­jų. De­ry­bos ne­bus leng­vos. Aš pa­ts esu krikš­čio­nis de­mok­ra­tas. Jei­gu Auš­ri­nė Ar­mo­nai­tė taip ašt­riai ke­lia tuos klau­si­mus, tai mes pa­pra­šy­si­me jos kiek­vie­ną sek­ma­die­nį ei­ti į baž­ny­čią? Ir ta­da de­rė­si­mės. Pa­si­mel­džia­me ir ta­ria­mės – rei­kia ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų, rei­kia kal­bė­tis.

„Ža­lio­jo­je Lie­tu­vo­je per ma­žai žmo­nių“

Sta­sys TU­MĖ­NAS, ver­tin­da­mas rin­ki­mų re­zul­ta­tus, įžvel­gia, jog jie at­spin­di ato­trū­kį tarp di­džių­jų mies­tų – di­džių­jų ša­lies cent­rų – ir re­gio­nų:

– Du treč­da­liai Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos rin­ki­mų že­mė­la­py­je yra ža­lios spal­vos, ten rin­kė­jai rin­ko „vals­tie­čius-ža­liuo­sius“, bet, de­ja, to neuž­te­ko. To­je ža­lio­jo­je Lie­tu­vo­je yra per ma­žai gy­ven­to­jų.

Ana­li­zuo­ju sa­vo si­tua­ci­ją. Džiau­giuo­si, kad ir ma­no at­ve­ju ma­ne pa­rė­mė dau­giau­sia pa­pras­ti žmo­nės, ma­no bi­čiu­liai – Pie­ti­nio gy­ven­to­jai, dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­nan­tys žmo­nės. O kur gy­ve­na po­nai, pri­va­čių na­mų kvar­ta­luo­se ar cent­re, ten man ma­žiau pa­si­se­kė. To­kia ten­den­ci­ja aki­vaiz­di.

Vers­lo aso­cia­ci­jos, pra­mo­ni­nin­kai bu­vo nu­si­tei­kę prieš ma­ne – ne­sup­ra­tau prie­žas­ties.

Per šią ka­den­ci­ją Šiau­lių kraš­to bi­čiu­lių gru­pė, ku­riai Sei­me va­do­va­vau, daug pa­da­rė, kad in­ves­ti­ci­jos atei­tų į Šiau­lius. Šiau­liai kaip nie­ka­da bu­vo iš­girs­ti. Pa­ju­dė­jo Šiau­lių oro uos­to rei­ka­lai, ku­rie de­šimt­me­čiais ne­ju­din­ti, taip pat – Pra­mo­nės par­ko. 4,7 mi­li­jo­no eu­rų skir­ta in­ves­ti­ci­joms į oro uos­to inf­rast­ruk­tū­rą. Bet tos lė­šos ne per vers­lą ei­na, gal dėl to pra­mo­ni­nin­kams neak­tua­lu?

– Ką pa­sa­ky­tu­mėt sa­vo var­žo­vo rin­kė­jams?

– Vi­sų rin­kė­jų, ir už ma­no var­žo­vą Mar­ty­ną Šiur­kų bal­sa­vu­sių, nuo­mo­nę ger­biu. Jis yra jau­nas, am­bi­cin­gas po­li­ti­kas, jam dar vis­kas prieš akis ir lin­kiu jam sėk­mės. Nau­ja po­li­ti­kų kar­ta yra ir kiek ag­re­sy­vo­ki ir pik­to­ki – toks jau­ni­mas ir nie­ko ne­pa­da­ry­si.

Ma­nau, jog M. Šiur­kus tu­ri di­de­lę per­spek­ty­vą. Tik tu­ri to­kį kon­ser­va­to­rių bruo­žą – jie vi­sa­da yra tei­sūs. Aš pa­ts esu ne­par­ti­nis ir iš tų po­li­ti­kų, ku­rie įsi­klau­so į ki­to nuo­mo­nę ir ieš­ko su­ta­ri­mo.

„Ti­kiuo­si mo­ky­sis iš mū­sų klai­dų“

Ri­ma BAŠ­KIE­NĖ, penk­tą ka­den­ci­ją dirbs Sei­me. Rin­ki­mų die­ną – spa­lio 25 -ąją – jai su­ka­ko 60 me­tų. Ju­bi­lie­jų sa­ko šven­tu­si „nuo­to­li­niu bū­du“– ne tik ne­šven­tė pla­tes­nia­me ar­ti­mų­jų ra­te, bet ir ne­nuė­jo bal­suo­ti, nes su­ži­no­jo, jog rei­kia izo­liuo­tis dėl su­si­rgu­sio CO­VID-19 ko­le­gos, su ku­riuo kon­tak­ta­vo. Ji pa­brė­žia, jog ypač ver­ti­na lai­mė­ji­mą vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je:

– Man tai svar­biau, nei bū­ti iš­rink­tai pa­gal są­ra­šą, nes tai yra nuo­la­ti­nis bu­vi­mas su kraš­to žmo­nė­mis, gy­ve­ni­mas jų rū­pes­čiais. La­bai esu dė­kin­ga Šiau­lių kraš­to žmo­nėms: ir Šiau­lių ra­jo­no, ir Šiau­lių mies­to. Tai la­bai di­de­lis įpa­rei­go­ji­mas.

Kai ku­rie ko­le­gos pa­da­rė klai­das, kad sa­vo rin­kė­jus pri­si­mi­nė tik prieš rin­ki­mus.

Ma­nau, kad Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga dirb­si­me opo­zi­ci­jo­je. Tai ir­gi la­bai at­sa­kin­gas dar­bas. Aiš­ku, no­rė­jo­me tęs­ti pra­dė­tą dar­bą, bet ger­bia­me rin­kė­jų va­lią.

Lin­kiu nau­jai Sei­mo dau­gu­mai ne­da­ry­ti klai­dų, ku­rias mes da­rė­me. Tai ir ko­mu­ni­ka­vi­mo klai­dos, ir su­si­prie­ši­ni­mas su ži­niask­lai­da – tai bu­vo di­džiau­sia mū­sų klai­da. Bū­ti­na ieš­ko­ti komp­ro­mi­so su opo­zi­ci­ja, o mes ma­nė­me, kad „kir­tau ir nu­kir­tau“.

Aš pa­ti par­ti­jo­je bu­vau ba­ra­ma už tai, kad kal­bė­jau­si su ki­to­mis frak­ci­jo­mis. Kaip Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kė ieš­ko­jau ta­ri­mo­si, gal dėl to pa­vy­ko iš­lik­ti ne­tu­rin­čia prie­šų ir su­si­tar­ti, kad pa­vyk­tų dirb­ti?

Lin­kė­čiau to­kių mū­sų klai­dų ne­da­ry­ti nau­jai val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai. Pa­sau­li­nis kon­teks­tas, ku­rį da­bar ma­to­me, pan­de­mi­jos si­tua­ci­ja ro­do, kad dirb­ti bus ne­leng­va. Sei­me ypač rei­kės su­si­ta­ri­mo ir veik­ti vi­siems kar­tu, gal­vo­jant ne apie par­ti­ją, o apie tai, kaip pa­dė­ti žmo­nėms. Žmo­nės tu­ri būti prio­ri­te­tas, o ne po­li­ti­nės am­bi­ci­jos.