Krišna važinėjosi ir Šiaulių gatvėmis

Di­džiu­lis ve­ži­mas, pa­sta­ty­tas prie Šiau­lių mies­to cent­ri­nio par­ko iš kar­to pa­trau­kė ap­lin­ki­nių dė­me­sį – praei­viai fil­ma­vo, fo­tog­ra­fa­vo, klau­sė, kas čia vyks, ki­ti pri­si­mi­nė ma­tę ei­se­nas In­di­jo­je. Prie ve­ži­mo rin­ko­si spal­vin­ga šiau­lie­čių kriš­nai­tų bend­ruo­me­nė, ne­tru­kus pri­si­jun­gė au­to­bu­su iš ki­tų mies­tų at­va­žia­vę kriš­nai­tai, dva­si­niai mo­ky­to­jai iš Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų.

Kau­nie­tis De­ni­sas Kud­riav­ce­vas (De­va­nat­ha das) pa­sa­ko­jo, kad ši šven­tė jiems – vie­na svar­biau­sių.

"Die­vą vi­si gar­bi­na šven­tyk­lo­je, in­ty­mio­je nuo­tai­ko­je – ir krikš­čio­nys, ir ki­tų ti­kė­ji­mų žmo­nės. Bet kar­tais Die­vas išei­na į gat­vę, sa­ko: aš esu ne tik šven­tyk­lo­je, aš esu vi­sur! Mes tu­ri­me mo­ky­tis ma­ty­ti Die­vą vi­sur, ne­pai­sant sa­vo nuo­sta­tų. Jis vis­ką per­smel­kia. Kai žmo­gus pa­sie­kia to­kią są­mo­nės bū­se­ną, jis jau­čia­si la­bai lai­min­gas, ne­jau­čia pa­vy­do", – šyp­so­jo­si De­ni­sas.

Žvelg­da­mas į ve­ži­me iš­puoš­tas tris die­vy­bes, jis paaiš­ki­no, kad de­ši­nė­je – vie­nas iš Kriš­nos pa­vi­da­lų Dža­ga­nat­ha (vi­sa­tos val­do­vas), kai­rė­je – Ba­la­ra­ma, per vi­du­rį – vi­di­nė Kriš­nos ener­gi­ja Sub­had­ra, mo­te­riš­kas pra­das. De­ši­nė­je ma­ty­ti Su­dar­ša­na, laz­de­lę pri­me­nan­tis Kriš­nos gink­las.

Skam­bant "Ha­re Kriš­na" ir šo­kant ap­lin­kui pa­puoš­tą ve­ži­mą, De­ni­sas pa­si­džiau­gė, kad jų bend­ruo­me­nė au­ga, "nes žmo­nėms rei­kia al­ter­na­ty­vos var­to­to­jiš­kai są­mo­nei". Ir pa­ti­ki­na: tai nė­ra re­li­gi­ja, nors yra ri­tua­lų, bet Kriš­nos mo­ky­mas esąs "moks­las, tu­rin­tis dva­si­nį pri­tai­ky­mą, tai – gy­ve­ni­mo bū­das".

Iš Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos at­vy­kęs dva­si­nis mo­ky­to­jas Bhak­ti Chai­ta­nya Swa­mi džiau­gė­si bu­vi­mu Lie­tu­vo­je, tik nu­si­juo­kė: šiek tiek vė­so­ka. Prieš šven­tę Šiau­liuo­se pa­li­jo, vė­jas plaiks­tė ve­ži­mo puoš­me­nas.

Dva­si­nis mo­ky­to­jas pa­pa­sa­ko­jo, ko­dėl ši šven­tė kriš­nai­tams yra svar­bi. Prieš 5 tūks­tan­čius me­tų Kriš­na ku­rį lai­ką pra­lei­do In­di­jo­je, Vrin­da­va­ne. Vė­liau iš­ke­lia­vo į Mat­hu­rą, o dar vė­liau pa­sta­tė di­de­lį mies­tą ant van­dens Ara­bi­jos įlan­ko­je. Jo pa­se­kė­jai kvie­tė ap­lan­ky­ti juos Vrin­da­va­ne. Kai po il­gų iš­si­sky­ri­mo me­tų Vrin­da­va­no gy­ven­to­jai pa­so­di­no Kriš­ną į gė­lė­mis puoš­tą ve­ži­mą, jie pa­tys trau­kė ve­ži­mą į Vrin­da­va­ną šim­tus ki­lo­met­rų. Taip šis įvy­kis pa­žy­mi­mas jau tūks­tan­čius me­tų.

Vie­nas iš Tarp­tau­ti­nės Kriš­nos są­mo­nės or­ga­ni­za­ci­jos ly­de­rių Bhak­ti Chai­ta­nya Swa­mi sa­kė į Lie­tu­vą at­va­žia­vęs ne pir­mą kar­tą, tu­ri čia sa­vo mo­ki­nių. Jam da­ro įspū­dį lie­tu­vių iš­di­du­mas ir gar­bės jaus­mas.

Tarp šven­tės da­ly­vių bu­vo ir ame­ri­kie­tis dva­si­nis mo­ky­to­jas Adi­kar­ta Das. Jis svars­tė apie žmo­gaus pri­gim­tį, at­gi­mi­mą ir kar­mą, klau­sė, ar žmo­nės tu­ri lais­vę rink­tis, kaip pa­si­rin­ki­mai da­ro įta­ką jam pa­čiam ir pa­sau­liui. Adi­kar­ta Das, at­ver­tęs kny­gą ro­dė san­skri­to kal­ba pa­ra­šy­tus teks­tus ir ak­cen­ta­vo, jog lie­tu­vių kal­ba – vie­na se­niau­sių kal­bų pa­sau­ly­je, kad ji la­bai pa­na­ši į san­skri­tą.

Ei­se­nos da­ly­viai, vir­vė­mis iš abie­jų pu­sių temp­da­mi ve­ži­mą, nuo par­ko ly­di­mi po­li­ci­jos pa­ju­dė­jo Kaš­to­nų alė­ja į pės­čių­jų bul­va­rą. Gies­mė­mis ir šo­kiais jie svei­ki­no praei­vius, da­li­jo pa­čių pa­ga­min­tus ska­nės­tus ir siū­lė už au­ką įsi­gy­ti kny­gų. Gau­tus pi­ni­gus jie tau­po pi­lig­ri­mi­nėms ke­lio­nėms, rū­pi­na­si bend­ruo­me­ne, ga­mi­na mais­tą, ku­riuo da­li­jai­si su ki­tais.

Va­ka­re kriš­nai­tų ke­lio­nė tę­sė­si Klai­pė­do­je.

Tarp­tau­ti­nė Kriš­nos są­mo­nės bend­ri­ja bu­vo įku­rta 1966 me­tais Niu­jor­ke, iš In­di­jos at­va­žia­vu­sio Bhak­ti­ve­dan­ta Sva­mi Šri­la Prab­hu­pa­dos. Vie­ną iš pa­grin­di­nių kriš­nai­tų švent­raš­čių "Bha­ga­vad-Gi­ta" iš­ver­tė fi­lo­so­fas Vydū­nas.