
Naujausios
Operacija buvo sklandi
Širdį resinchronizuojantis prietaisas šiaulietei implantuotas birželio 18 dieną. Intervencinis kardiologas V. Tamakauskas pasakoja, kad nepaisant optimalaus širdies nepakankamumo gydymo, lėtinė liga progresavo ir pacientės gyvenimo kokybė vis prastėjo. Jeigu anksčiau moteris galėdavo aktyviai judėti, dirbti, gyventi įprastą gyvenimą, tai pastaraisiais mėnesiais iki operacijos jau sunkiai beužkopdavo į trečią aukštą, kuriame gyvena.
Jeigu paprasto stimuliatoriaus implantacija trunka 30–40 minučių, tai širdį resinchronizuojančio prietaiso implantavimas – 2,5–3,5 valandos. Šiauliečiai gydytojai operaciją atliko per maždaug 2,5 valandos.
"Tai mus pradžiugino, nes pirmoji operacija kainuoja daug ir nervinės įtampos ne tik mums, bet ir visam operacinės personalui, tačiau viskas pavyko labai sklandžiai", – džiaugiasi V. Tamakauskas.
Pasak R. Vaičiulio, operacijos trukmė labai priklauso nuo žmogaus anatomijos.
"Rasti širdies veną yra iššūkis, vena turi daug šakų ir ne visos tinka, yra visokių linkių, vingių, kartais sunku būna praeiti į norimą vietą ir įstatyti elektrodą", – pasakoja R. Vaičiulis.
Operacija atliekama pro maždaug 3 centimetrų ilgio pjūvį krūtinėje po raktikauliu. Vienas stimuliatoriaus elektrodas yra įvedamas į dešinį prieširdį ir dešinį skilvelį, o kitas, stebint rentgeno aparatūra, iš dešiniojo prieširdžio per širdies venas įstumiamas į kairiojo skilvelio raumenis. Abiejų elektrodų galai prijungiami prie implantuojamo į ligonio organizmą stimuliatoriaus. Impulsų generatoriaus mikroprocesoriaus valdoma kompiuterinė programa aktyvuoja skilvelius reikiamu laiku, tokiu būdu sinchronizuoja jų darbą ir pagerina širdies funkciją.
"Tai pakankamai sudėtinga, ilga ir varginanti operacija, bet jos rezultatai džiuginantys, antrą parą po operacijos pacientei atlikome kontrolinę širdies echoskopiją, įvertinome aparato funkciją širdžiai. Pacientės gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo. Išvažiuodama į reabilitaciją ji po skyrių vaikščiojo jau be jokio dusulio", – sako V. Tamakauskas.
Kitas pacientės vizitas pas kardiologus numatytas rugsėjį, tuomet aparatas dar kartą bus suprogramuotas, toliau tikrinamas kartą per metus. Šio aparato veikimo trukmė – apie 10 metų.
"Reikia atkreipti dėmesį, kad šis prietaisas vienas pats nieko padaryti negali, turi būti tęsiamas medikamentinis gydymas, pacientas turi vartoti visus vaistus, kuriuos iki tol vartojo, ir nuolatos lankytis pas savo kardiologą širdies nepakankamumo kabinete", – akcentuoja V. Tamakauskas.
Pacientės gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo. Išvažiuodama į reabilitaciją ji po skyrių vaikščiojo jau be jokio dusulio.
Patirties sėmėsi Šveicarijoje
Pirmąjį stimuliatorių intervenciniai kardiologai V. Tamakauskas ir R. Vaičiulis Šiaulių ligoninėje implantavo prieš ketverius metus.
"Nuo tada turėjome idėjų neapsistoti ties paprastu stimuliatoriumi. Kai implantavome 500 stimuliatorių, išvažiavome į kursus ir pradėjome implantuoti kardioverterius defibriliatorius. Dabar jau esame implantavę per 730 stimuliatorių, sukaupę pakankamai didelę patirtį ir praėjusiais metais savaitę stažavomės Šveicarijoje, ten turėjome intensyvius mokymus, kaip implantuoti šį prietaisą", – pasakoja V. Tamakauskas.
Iki šiol širdį resinchronizuojančius prietaisus implantuodavo tik LSMUL Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės intervenciniai kardiologai. Nors poreikis nemažas, tačiau tokių operacijų skaičiai nėra dideli, nes valstybei tai brangiai atsieina. Vien aparatas kainuoja apie 2 tūkstančius eurų.
Visgi Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika įsitikinęs, kad tokių operacijų skaičius ateityje turėtų išaugti, nes širdies nepakankamumu sergančių pacientų gydymas stacionare kainuoja ne pigiau.
Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, sako, kad labai svarbu komandinis gydytojų, ne tik dirbančių Šiauliuose, bet ir visoje apskrityje, darbas, kad sunkiausi pacientai būtų identifikuoti ir patektų į Širdies ir kraujagyslių centrą. Vėliau svarbu iš tų pacientų, kuriems nepadėjo inovatyvus medikamentinis gydymas, atrinkti tuos, kuriems gali padėti stimuliatorius, nes ne visais atvejais tai būna efektyvu.
"Tai, kad mes tokius pacientus atrandame, operuojame ir gauname teigiamą klinikinį efektą, rodo, kad esame visiškai pasiruošę būti tarp lyderių Lietuvoje ir Europoje", – sako dr. N. Kupstytė-Krištaponė.
Pasak daktarės, Europoje dabar labai daug dėmesio skiriama širdies nepakankamumui gydyti, nes šia liga serga daugiau žmonių negu onkologinėmis ligomis.
Pagalba širdies nepakankamumo ligoniams
Praėjusiais metais Širdies ir kraujagyslių centre pradėta įgyvendinti programa, kuri skirta pagerinti širdies nepakankamumu sergančių pacientų priežiūrą Šiaulių ligoninėje. Buvo įsteigtas širdies nepakankamumo kabinetas, jame planuojama ne tik daugiau pacientų priimti, bet ir įdarbinti daugiau gydytojų bei slaugytojų.
Pasak N. Kupstytės-Krištaponės, kabineto veikla jau duoda vaisių, šiek tiek sumažėjo dėl širdies nepakankamumo į ligoninės palatas patekusių ligonių skaičius.
"Mes labai daug dėmesio kreipiame į inovatyvų medikamentinį gydymą. Šiuo metu šie vaistai yra kompensuojami. Tačiau ne visada, net ir taikant inovatyvų medikamentinį gydymą, pasiseka gauti gerą rezultatą, tada į pagalbą ateina prietaisai. Jie jau ne vienerius metus Lietuvoje implantuojami kituose centruose. Kol pas mus nebuvo atliekamos šios operacijos, ligoniai turėdavo vykti kitur, stoti į bendrą eilę, neretai net nesulaukdavo pagalbos, o kiti ir nenorėdavo važinėti gana toli. Labai džiaugiuosi, kad turime tokių gydytojų, kurie domisi, mokosi, tobulėja, įgyja naujų kompetencijų ir pagaliau turime pirmą sėkmingai implantuotą širdį resinchronizuojantį aparatą", – sako Širdies ir kraujagyslių centro vadovė.

