
Naujausios

Atiduoda paveldosaugininkams
2016 metais pradėjus įgyvendinti G. Bagdonavičiaus namo atnaujinimo projektą, svarstyta, jog čia įsikurs Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius ir Savivaldybės padalinys.
Buvo numatyta kultūrinė veikla: įrengti memorialinę ekspoziją ir kultūros paveldo informacinį centrą, rengti kultūros renginius. Projektą finansavo ir Savivaldybė, ir valstybė iš kultūros paveldui tvarkyti skirtų lėšų.
Į tvarkybos ir kapitalinio remonto darbus investuota iš viso 781 550 eurų. Iš jų valstybės biudžeto lėšos pagal paveldotvarkos programą – 261 560 eurų, Savivaldybės lėšos į tvarkybos ir kapitalinio remonto darbus – 519 990 eurų.
"Dabar visą namą mums atiduoda, taip išėjo, kad Savivaldybei jo nereikia, – sakė "Šiaulių kraštui" Rytis Budrys, KPD Šiaulių skyriaus vadovas. – Gal ir nėra skirtumo, kas tuo namu operuoja. Mes pirmame aukšte įsikurtume, o antrame bus kultūrinės erdvės. Gal ekspozicija bus, gal renginiai?"
Kas už ekspoziciją, renginius bus atsakingas?
"Mes būsime atsakingi", – sakė paveldosaugininkas.
Miesto Taryba dar pernai gruodį priėmė sprendimą G. Bagdonavičiaus namą pagal panaudą perduoti Kultūros paveldo departamentui.
Kodėl tuomet paveldosaugininkai dar neįsikėlė?
"Girdėjau, kad yra dar kažkokių problemų su sklypu, todėl Statybų inspekcija statybos darbų dalies ir nepriima, – pasidalijo žiniomis R. Budrys. – Mes namo restauravimo darbus priėmėme dar pernai prieš Kalėdas. "
KPD Šiaulių skyrius dabar įsikūręs Aušros alėja 15. Patalpų panaudos sutartį turi iki šių metų pabaigos. Paveldosaugininkų vadovas svarsto, jog iki to termino gal Savivaldybė sutvarkys sklypo reikalus?
"Tikėjausi, kad iki birželio viską išpręs, bet dar nieko nėra, žiūrėk, ir metai bus praėję. Ačiū Dievui, kad bent žolę nupjovė, nes jau buvo užaugusi iki pilvo. O kol nėra namo panaudos sutarties, mes nieko ten negalime daryti,"– sakė R. Budrys.
Statybininkai ir nuostolių patyrė
Namą restauravo ir kapitalinį remontą atliko UAB "Telšių meistras".
"Darbus atlikome laiku, baigėm dar pernai lapkričio mėnesį, – sakė "Šiaulių kraštui" bendrovės direktorius Ramūnas Gedgaudas. – Negalime priduoti namo, nes turėjo būti pakeista žemės sklypo paskirtis – buvo gyvenamasis, o dabar yra visuomeninis pastatas."
Savivaldybė yra to pastato savininkė ir sklypo reikalus jai priklauso spręsti.
"Įdomiai atrodo, kad tiek laiko negali to klausimo išspręsti, – stebėjosi rangovas. – Pastoviai man tik žada, kad sutvarkys. Nuostolių jau turėjome, nes reikėjo per žiemą namą šildyti, tų išlaidų nekompensuos. Kitą žiemą tikrai nebešildysime. Savivaldybė pastatą jau yra persiėmus, tik, kada galutinai susigraibys, neaišku. Ar bent žolę nusipjauna?"
Žolės patys nematė
Savivaldybė žolę nupjovė. Bet tik tada, kai paragino šiaulietis Seimo narys Stasys Tumėnas. Jis dar nuo 2011 metų, kai buvo išrinktas į miesto Tarybą, rūpinosi, kad būtų atnaujintas G. Bagdonavičiaus namas.
"Kai pradėjau aiškintis, kodėl žolės nepjauna, tai man pradėjo tvirtinti, jog "tas namas – ne mūsų" – ne Savivaldybės, – stebėjosi "Šiaulių kraštui" S.Tumėnas. – Bet kol pastatas neperduotas Kultūros paveldo departamentui, tai Savivaldybė žolę turi nupjauti. Gerai tik, kad valdininkai jau bent žino, kas yra Gerardas Bagdonavičius, anksčiau manęs klausdavo, kas jis toks?"
"Meras visiems yra "įkalęs" keturių signatarų pavardes, o aš galiu didžiuotis, kad žino G. Bagdonavičiaus pavardę", – sakė buvęs vicemeras.
S. Tumėno nuomone, dailininko namas puikiai sutvarkytas ir jau galėjo pradėti gyvenimą. Bet Savivaldybė dėl sklypo įteisinimo neatliko "namų darbų".
Parlamentaro teigimu, tai paaiškėjo, tik tada, kai Kultūros paveldo departamentas paprašė pasirašyti panaudos sutartį.
"Man buvo netikėta, kad namo įveiklinimo naštą Savivaldybė nusiėmė nuo savo pečių – Kultūros paveldo departamentui visą namą atiduoda, – stebėjosi S. Tumėnas. – Žinau, kad dėl to buvo nustebęs ir departamento vadovas, bet sutiko. Sutiko, ir kad viename aukšte liktų memorialinė ekspozicija. Bet šeimininkas dabar bus tik vienas – Vilnius".
"Kai dar 2011 metais pradėjau rūpintis G. Bagdonavičiaus namo projektu, galvojau, kad tai yra kiekvieno šiauliečio dvasioje saugomos istorinės atminties elementas, šiauliečio garbės reikalas, – sakė jis. – Maniau, kad ten ne tik paveldosaugininkai įsikurs, bet bus ir erdvė kultūros, meno renginiams. Kalbėjau Savivaldybėje, jog reikia kurti veiklos viziją. Bet namą atidavė, o veiklos vizijai reikia entuziazmo. Ar atsiras tų entuziastų?"
Biurokratinės procedūros ilgai trunka
Savivaldybėje projektą administruoja Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas paveldosaugai Mantas Antanavičius.
Jis "Šiaulių kraštui" patvirtino, jog šiuo metu sprendžiami žemės sklypo naudojimo būdo keitimo reikalai.
"Reikia sklypą priskirti visuomeninėms teritorijoms, o anksčiau jis priklausė vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijai", – aiškino M. Antanavičius.
Argi tik dabar sužinota, jog reikės žemės sklypo paskirtį keisti?
"Mes negalėjome to padaryti, kol nebuvo užbaigti namo restauravimo ir kapitalinio remonto darbai, – tikino vyr. specialistas. – Po to reikėjo panaikinti seną turgaus kvartalo detalųjį planą, tada Administracijos direktorius pasirašė įsakymą keisti sklypo naudojimo pobūdį."
Biurokratinis procesas užtruko jau daugiau nei pusmetį. Taryba seną detalųjį kvartalo planą panaikino tik šių metų birželio 6 dieną.
Šiuo metu dokumentai dar tik rengiami Nacionalinei žemės tarnybai derinti. Ši tarnyba yra žemės savininkė, mat dailininkas savo laiku sklypo nebuvo suformavęs.
"Dabar sklypas jau suformuotas ir miesto Savivaldybei perduotas pagal panaudą", – patikino savivaldybinkas.
Kada sklypo reikalai gali būti sutvarkyti?
"Nei rangovas, nei mes negalime paskubinti institucijų, yra oficialūs terminai, per kuriuos jos turi teisę nagrinėti dokumentus",– sakė M. Antanavičius. Bet prognozavo, jog "iki rudens".
"Tas namas yra ir liks Savivaldybės, tik prižiūrės paveldosaugininkai, jie ir turi kurtis paveldo pastatuose, – pabrėžė savivaldybininkas. – Visą laiką buvo kalbama, kad paveldosaugininkams bus perduotas administruoti – Taryba tai tik išpildė".
Jo teigimu, kai paveldosaugininkai įsikurs, tada bus diskutuojama dėl bendradarbiavimo
Kultūros klausimus kuruojantis vicemeras Egidijus Elijošius, "Šiaulių krašto" klausiamas, apie G. Bagdonavičiaus namo situaciją, negalėjo iš karto jos komentuoti. Kuruojąs ne vien kultūros ir paveldo reikalus, o projektas – praeitos kadencijos. Pasidomėsiąs.
Perskambinęs patikino, jog nuo šiol "laikysiu ant pulso ranką".
"Miestui svarbiausia, kad ta vieta būtų gyva, o ne kam ji priklauso, – vicemeras neįžvelgė problemos, kad namas yra atiduotas paveldosaugininkams. – Bendrausime, spausime, kad tai darytų, erdvės gi mūsų. Čia juk istorija, etnografija, su mokytojais kalbėsiu, čia gali vykti mokinių ekskursijos."
Kas konkrečiai Savivaldybėje užsiims G. Bagdonavičiaus namo įveiklinimu?
"Bus, yra nevyriausybininkai. Ir "Penzeliuką" turime – jis mums neduos užmiršti, – patikino vicemeras, turėdamas mintyje meninį akcentą "Penzeliukas", pastatytą Aušros alėjoje atminti G. Bagdonavičiui, kuris turėjo tokią pravardę.
Gerai tik, kad valdininkai jau bent žino, kas yra Gerardas Bagdonavičius, anksčiau manęs klausdavo, kas jis toks?"


