
Naujausios



Sekmadienio vidurdienį prie Šiaulių antrojo geto vartus žyminčio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje rinkosi Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pakviesti bičiuliai, žydų bendruomenių atstovai iš visos Lietuvos, diplomatai iš užsienio ambasadų, svečiai iš Izraelio, žydų gelbėtojų šeimos, miestiečiai, dalyvavo rabinas Kalev Krelin, Šiaulių vicemeras Egidijus Elijošius, Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas.
Tarp renginio dalyvių buvo ir du gyvi likę geto kaliniai – Arye Šilanskis ir Sulamit Fromanaitė-Lev.
A. Šilanskis rankose laikė plakatą "Mes prisimename", ant marškinėlių prisisegė kalinio numerį ir Dovydo žvaigždę – iš priekio ir nugaros, taip, kaip buvo paženklintas gete. Jis sakė esąs laimingas, nes liko gyvas. Nors kalbėjo angliškai, savo kreipimąsi pradėjo lietuviškai beveik be jokio akcento. A. Šilanskis pasakojo, kad į getą pateko paauglys, o per vaikų akciją liko gyvas, nes dirbo Ch. Frenkelio įkurtame fabrike. Bet koncentracijos stovyklos neišvengė.
"Šiandien aš atvažiavau su savo šeima – 18 žmonių, keturios kartos", – rodydamas į baltais marškinėliais apsirengusius savo artimuosius sakė A. Šilanskis. O tų kartų galėjo ir nebūti – Holokaustas sunaikino ištisas šeimas.
Savo išgelbėjimo istorija pasidalijo Sulamit Fromanaitė-Lev, kuri į Šiaulių getą pateko vos kelių savaičių su mama ir močiute, tėvas taip pat buvo nuvarytas į kitą getą. Su ašaromis akyse ji prisiminė vaikų akciją ir mergaitę Avivą su močiute, kurios tapo akcijos aukomis, bet apsaugojo Sulamit su močiute, pasislėpusias palėpėje. Ji dėkojo savo gelbėtojams: vienuolė Marija Rusteikaitė priglaudė ją su mama ir močiute vienuolyne Vaiguvoje, kai joms pabėgti iš geto padėjo mokytojas Antanas Margaitis su žmona Eleonora.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis priminė, kad Šiauliuose veikė du getai, į juos pateko apie 6 500 žmonių, išgyventi pavyko vos keliems šimtams.
Nuo geto vartų prasidėjo pirmą kartą Šiauliuose organizuotas Gyvųjų maršas. Jis suko keliu, kuriuo geto kaliniai buvo varomi į geležinkelio stotį. Kas eiti Gyvųjų marše negalėjo, buvo pavežami autobusais.
Pakeliui eisenos dalyviai užsuko į senąsias Šiaulių žydų kapines. Didžiulėje teritorijoje vos vienas kitas antkapis. Sovietmečiu antkapiai buvo panaudoti laiptams, tvoroms, kitiems miesto statiniams.
Prie paminklinio akmens A. Šilanskis perskaitė eiles apie prie kapinių vartų nužudytą žydą. Jis į netoliese veikusį pirmąjį getą bandė įsinešti cigarečių. Pakarti kalinį nurodyta žydams, tačiau mirčiai pasmerktas vyras pats nušoko nuo pakylos, kad apsaugotų kitus nuo kaltės. Įvykio liudininkai sukūrė apie tai eilėraštį, kurį A. Šilanskis atsivežęs perskaitė ir paliko Šiaulių apskrities žydų bendruomenei.
Prie kapinių atidengta atminimo lenta, primenanti apie čia palaidotus Šiaulių gyventojus, kurių "palikuoniams tenka kovoti už jų teisę į ramybę". Taip prisiminti praėjusios vasaros įvykiai, kai tinklų rekonstrukcijos metu čia buvo iškasta žmonių kaulų.
Iš kapinių eisena pasuko į Šiaulių geležinkelio stotį. Čia juos pasitiko kadenciją baigiantis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. Jis atkreipė dėmesį, kad prieš 75-erius metus vykę tragiški įvykiai pirmiausia yra Šiaulių miesto, žmonių, kurie gyvena šiame mieste, istorija. Renginiuose jis sakė matantis daug skirtingų žmonių, kuriuos palietė Holokaustas, ir visus juos vienija skausmas. "Šį skausmą matau ir jūsų akyse", – sakė ambasadorius.
Geto aukų atminimas vėliau buvo pagerbtas Luponių miške, netoli Kužių, esančioje masinių žudynių vietoje, kur nužudyta per aštuonis tūkstančius žydų.