Naujausios
Pažeidimų suma už 20 tūkstančių eurų
Savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje garsino, jog po įstaigų buhalterinės apskaitos centralizavimo antrojo etapo buvo atliktas auditas. Patikrinta, kaip buvo skaičiuojamos kompensacijos, išmokos atleidžiamiems darbuotojams (gali būti įdomu - apskaitos paslaugos).
A. Bartulio žodžiais, paaiškėjo, jog daugiau nei pusė įstaigų vadovų „nesuvaldė proceso“. Nustatyta pažeidimų požymių, skaičiavimų klaidų.
Antrasis centralizavimo etapas vyko pernai lapkritį–gruodį, apėmė 53 Savivaldybės įstaigas (bendrojo lavinimo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, neformaliojo ugdymo įstaigas). Dabar jau iš viso 90 Savivaldybės įstaigų buhalterijų centralizuota.
Per antrąjį etapą reikėjo atleisti iš viso 76 darbuotojus. Iš jų 53 vyriausiuosius buhalterius ir 23 apskaitininkus. Bet realiai darbo neteko mažiau – 9 buhalteriai, laimėję konkursą, perėjo dirbti į Švietimo paslaugų centrą, kuriame yra centralizuotos buhalterijos padalinys.
„Buvome perspėję, jog visi atleidžiamieji turi būti atleidžiami, teisingai atliekant visus skaičiavimus, – prisiminė A. Bartulis. – Beveik pusę milijono eurų tam buvome numatę. Dabar tenka konstatuoti, jog per įvairius pažeidimus, kurie buvo padaryti, skaičiuojant vidutinius atlyginimus, kompensacijas, išmokas, permokėta daugiau nei 20 tūkstančių eurų.“
Tokie pažeidimai nustatyti 11 įstaigų.
Direktoriaus žodžiais, „nors suma gal nėra didelė, bet nėra ir maža“.
„Klaidų mastas dar kartą parodė, kad finansininkų kvalifikacija nėra ta, kuri turėjo būti. Todėl teisingas buvo politinis apsisprendimas centralizuoti įstaigų buhalterinę apskaitą“, – teigė A. Bartulis.
Kliūva ir atostoginiai
Direktorius piktinosi ir dar vienu „problemos bloku“ – beveik 47 tūkstančius eurų teko atleistiems darbuotojams pakloti už nepanaudotas atostogas. Didelės susikaupusių atostoginių sumos, nustatytos net 25-e įstaigose iš 53-ų. Darbuotojai atostoginių, jo žodžiais, „susitaupę“ tiek, kad gavo dviejų–trijų atlyginimų kompensacijų sumas.
Įstatymas nedraudžia išmokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogas, bet ne daugiau kaip už trejus metus.
Direktoriaus nuomone, atleidžiami darbuotojai jų susitaupę sąmoningai, nes seniai žinoję, kad bus atliekama jų funkcijų centralizacija. Jis kaltino įstaigų vadovus, kad nekontroliavo darbuotojų atostogų proceso, kad laiku nepanaudojo kasmet atostoginiams skiriamų asignavimų.
Piktinosi ir dėl to, kad kai kurie vadovai atleido darbuotojus ne pagal Darbo kodekso 57 str., t.y., darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kaip reikalavo Savivaldybė, o pagal 54 str. – šalių susitarimu.
„Kai šalių susitarimu, tai jau galima derėtis, o tada įvyko dosnios kompensacijos – mokėjo po 4–5 mėnesinius atlyginimus. Genialu, pasirinkai kitą straipsnį, o Savivaldybe, mokėk papildomus pinigėlius, – piktinosi A. Bartulis.
Aptikta ir pažeidimų dėl ilgalaikių nedarbo išmokų mokėjimo, kai jos sumokėtos iš karto atleidžiant darbuotoją, o ne po trijų mėnesių, jeigu darbuotojas neįsidarbina toje pačioje įstaigoje.
Direktorius garsino ir atvejį, kai įsteigiamas naujas etatas ir į jį priimamas prieš tris dienas atleistas darbuotojas, jau gavęs dosnias išeitines.
Per atlyginimus suvaldys vadovus
A. Bartulis informavo jau gavęs mero Artūro Visocko nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl vadovų veiksmų įstaigose, kuriose aptikta klaidų ir pažeidimų požymių. Meras ne vienos įstaigos atveju yra vadovų darbdavys.
„Mes turime priemonių, kaip vertinsime tokius vadovus, – patikino Savivaldybės Administracijos direktorius. – Jų atlyginimai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies, kintamoji dalis – iš keturių elementų, kai vieno ar kito nevykdo, gali negauti premijų ar visos kintamosios dalies. Jeigu procesai yra nevaldomi, tai turi kainuoti pačiam vadovui.“
„Nesmagi situacija, bet norime, kad mieste būtų tvarka“, – reziumavo A. Bartulis.
