Žaliūkių kaimas atsimuša į biurokratinę užtvarą

Aitvarai nunešė kelią

Žaliūkių kaime gyvena 204 gyventojai, rinkimų teisę turi 139. Iniciatyvinės grupės preliminariais duomenimis, apklausoje dėl kaimo prijungimo prie Šiaulių miesto dalyvavo 58,8 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų, prijungimui pritarė 74 procentai.

Lina Tamulienė, Žaliūkių kaimo Neries gatvės gyventoja, balsavo už prisijungimą prie miesto. Ji tikisi, jog miesto Savivaldybė padės išspręsti kelio problemą.

Kaimo gyventojams nuo liepos 1 dienos kelią į namus užtvėrė UAB „Grandbera“, statanti privatų gyvenamąjį kvartalą „Malūno parkas“ sklype, kuris ribojasi su kaimu. Sklypą investuotojas įsigijo, kai Turto bankas pardavė Šiaulių ligoninės senuosius Gimdymo namus su visu sklypu, per kurį buvo pravažiavimas į Žaliūkių kaimą. Tas pravažiavimas dabar yra privati Aitvarų gatvė.

„Visi kaimo detalieji projektai buvo daryti taip, kad per Gimdymo namų teritoriją turėtume pravažiavimą, – teigia L. Tamulienė. – O naujas šeimininkas dabar reikalauja už pravažiavimą mokėti.“

Verslininkui aukso kasyklos atsiveria, nes kaimo didelės dalies gyventojai jokios kitos galimybės privažiuoti iki namų neturi – tik tą vienintelę Aitvarų gatvę.

„Nieko dar jam nemokėjom, – sako kaimo gyventoja. – Kai pradėjo imti mokestį, statėme automobilius miesto Architektų gatvėje ir ėjome pėsčiomis iki namų. Dabar jau laisvai važiuojame kokią gerą savaitę, nes užtvaras buvo nulaužtas ir padegtas.“

„Mes vien dėl kelio suinteresuoti prie miesto prisijungti, nes rajono Savivaldybė nieko nedaro, o verslininko kvartalas yra miesto teritorijoje. Kai tik nusipirko, iš karto pasakė: jeigu norėsite tuo keliu važiuoti, man mokėkite“, – pasakoja moteris.

Apklausa įvyko, bet dar ne pabaiga

Dalia Kazakevičė, Žaliūkių kaimo gyventojų iniciatyvinės grupės narė, sako, jog įvykusi apklausa dar nereiškia, kad jau ir bus keičiamos Šiaulių miesto ir rajono ribos.

„Jeigu rajono Savivaldybė neatsižvelgs į mūsų valią, tai pagal įstatymą dėl mūsų kaimo dar turės būti apklausiami viso rajono gyventojai, – sakė iniciatyvinės grupės narė. – Jeigu taip nutiktų, būtų labai liūdna. Ar Kuršėnų gyventojai gali spręsti Žaliūkių kaimo klausimą?“

Ji įsitikinusi, jog rajono gyventojų apklausa nebūtų sėkminga: „Apklausoje turėtų pasisakyti mažiausiai 21 tūkstantis rajono gyventojų. Tai nerealiai didelis skaičius. Pasisakyti dėl kaimo, kuris nei žinomas, nei girdimas, visai mažytis, kuriame gyvena vos pora šimtų gyventojų. Jeigu neįvyktų, po pusės metų vėl apklausą turėtų skelbti ir taip vis kas pusmetį tol, kol įvyktų.“

Dėl kaimo nieko nepadarė

D. Kazakevičė teigia, jog seniai buvo galvojama apie prisijungimą prie miesto. Daug kaimo gyventojų dirba mieste. Kaime nėra nei darželio, nei mokyklos, arčiausios švietimo įstaigos – mieste. Iš 23 kaimo vaikų tik vienas eina į mokyklą rajone, kiti lanko miesto mokyklas.

Tačiau pagrindinė problema yra kaimo susisiekimas su viešaisiais keliais. Kai 2008 metais buvo patvirtintas kaimo detalusis planas, jame aiškiai buvo nustatyta, jog kaimas su viešaisiais keliais susisiekia Nemuno gatve, kuri dabar tapo privataus kvartalo „Malūno parkas“ Aitvarų gatve.

Kai Turto bankas pardavinėjo ligoninės pastatus ir sklypą, Žaliūkių kaimo gyventojai kreipėsi į Turto banką, atkreipdami dėmesį, jog parduodamas ir vienintelis kelias, kuriuo jie patenka į namus.

„Turto bankas teikė užklausimą Nacionalinei žemės tarnybai dėl situacijos, o Nacionalinė žemės tarnyba atsakė, jog jokių pastabų neturi“, – piktinasi D. Kazakevičė.

Šiaulių rajono savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybė, jos žodžiais, galėjo susitarti ir nustatyti kelio servitutą Žaliūkių kaimo gyventojams, kai buvo tvirtinamas „Malūno parko“ kvartalo detalusis planas. Bet to nepadarė.

O verslininkas už pravažiavimą pareikalavęs nuo kiekvieno sklypo mokėti vienkartinę įmoką po 1 500 eurų, plius mėnesinį mokestį po 20 eurų už kiekvieną automobilį. Kas to mėnesinio abonemento neperka, turi valandą nemokamo įvažiavimo laiko. Jeigu užtrunka ilgiau, turi susimokėti vieną eurą.

„Gal ir būtume pasirašę sutartį dėl atlygintino servituto, bet jis norėjo ne tik vienkartinės įmokos, bet ir neapibrėžto mėnesinio mokesčio. Užsinorės – paprašys ir 200 eurų. Nemokame ir nemokėsime. Juolab kad ne dėl mūsų kaltės tokia situacija susidarė. Tai abiejų Savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos darbo vaisius. Verslininko poreikiai buvo tenkinami, o dėl kaimo žmonių nieko nepadarė,“ – teigia D. Kazakevičė.

Iš rajono nieko nesitiki

„Žinome, kad su verslininku rajono Savivaldybė veda derybas laikinai išpirkti kelio servitutą. Ką reiškia laikinai – dvejus–trejus metus? O kas toliau? Rajono Savivaldybė šiuo atveju yra visiškai neįgali – ji nieko nebegali padaryti“, – mano D. Kazakevičė.

Bet tikisi, jog miesto Savivaldybė padarys. Gal išpirks kelią visuomenės poreikiams, o gal alternatyvų kelią nuties?

„Kodėl dabar miestas turėtų stengtis dėl rajono žmonių? – svarsto Žaliūkių kaimo gyventoja. – Mums taip ir sako: „Jūs – rajono gyventojai“, o rajono Savivaldybė sako: „Čia miesto teritorija ir mes nieko negalime.“

„Klausėme rajono Savivaldybės Adminstracijos, kiek iš mūsų kaimo gyventojų surenka gyventojų pajamų mokesčio ir kiek į kaimą investuoja? Suskaičiavo, kad per metus iš mūsų gauna 200 tūkstančius eurų, o investuoja „nulį“, – ir dėl tokios situacijos kaimas nepatenkintas rajono Savivaldybe.

Kaimo gyventojos nuomone, turėtų galų gale atsirasti žiedinė savivaldybė, jungianti miestą ir rajoną. Dabar atrodo, kad miesto ir rajono žmonės gyvena ne toje pačioje valstybėje.

„Gali nusitiesti atskirą gatvę“

Architektė Rūta Stuopelienė projektavo „Malūno parko“ kvartalo detalųjį planą. 2018 metais pristatydama projektą ji tikino, jog išliks pravažiavimas Žaliūkių kaimo gyventojams.

„Jis ir yra paliktas, – komentavo dabar architektė „Šiaulių kraštui“. – Jam nustatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis kaimo Neries gatvės kvartalo gyventojams, bet servitutas turi būti nustatytas abiejų pusių sandoriu, patvirtintu notaro.“

Architektės teigimu, kadangi savo laiku ligoninei buvo suformuotas vienas sklypas ir neišskirtas infrastruktūrai atskiras sklypas, tai „žmogus ir įsigijo sklypą su visu pravažiavimu, kuris dabar yra privatus“.

„Čia senas nesusikalbėjimas tarp Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto. Šiaulių rajone yra palikta 10 metrų pločio sklypo galimybė padaryti alternatyvų išvažiavimą į miesto Architektų gatvę. Tai numatyta ir rajono, ir miesto bendruosiuose planuose. Tad jeigu žmonės nenori važiuoti per esamą įrengtą kelią servituto sąlygomis, tai gali nusitiesti atskirą gatvę“, – sako R. Stuopelienė.

Problema – nebe rajono?

Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog buvo pradėtos derybos su UAB „Grandbera“ vadovu Dmitrijumi Novikovu dėl išperkamojo servituto penkeriems metams. Mero žodžiais, tik verslininko buvo prašoma, kad „neatitrūktų nuo realybės, skaičiuojant, kiek kainuotų“.

„Bet derybos nutrauktos, kadangi situacija iš esmės yra pasikeitusi. Gyventojai apklausos metu išreiškė nuomonę, jog pritaria prisijungimui prie miesto. O miesto vadovai, kaip girdėjome, pažadėjo dar prieš apklausą kelio problemą greitai išspręsti, – sakė rajono meras. – Dabar lauksime Vyriausybės ir Seimo sprendimo dėl rajono ir miesto ribų keitimo.“

A. Bezaras mano, jog Šiaulių rajono taryba tam pritars.

„Nesolidu būtų eiti prieš gyventojų valią, turime ją vadovautis, – teigė meras. – Kam žmonėms nervus gadinti? Nenoriu kitų kaltinti, bet to kelio problemos pradžia buvo Šiaulių mieste, kai kurie valstybės tarnautojai turėjo atsakingiau į tai žiūrėti. Mūsų rajono architektai neigia, kad yra ir jų kaltės.“

Problema dar ne miesto

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis yra nustebęs, kad po Žaliūkių kaimo gyventojų apklausos iš karto gavo Šiaulių rajono mero laišką.

„Rašo, perimkite derybas su verslininku, suprask, tie žmonės jau nebe mūsų, – stebisi A. Bartulis. – Bet ne vien ponas Bezaras įstatymus skaito, mes taip pat. Kada Vyriausybė teikia projektą dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo? Tada, kai yra įgyvendinamos visos įstatymu nurodytos sąlygos. Jų trys, o kol kas įvykdyta tik viena – kaimo gyventojų apklausa.“

A. Bartulis cituoja antrą sąlygą, pagal kurią dar turi įvykti rajono kitos gyventojų dalies apklausa, kurioje turi dalyvauti daugiau kaip pusė gyventojų.

„Ir daugiau kaip pusė turi pasisakyti, kad, vaizdžiai tariant, sutinka iš rajono išleisti dalį gyventojų su visa teritorija“, – pabrėžė direktorius.

Tokios apklausos nereikėtų, jeigu būtų siekiama sujungti padalintą gyvenvietę, bet čia ne tas atvejis, nes Žaliūkių kaimo dalies mieste nėra. Trečia – procesas dar turįs atitikti tam tikrus kriterijus.

„Tik tada Vyriausybė teiks projektą dėl ribų keitimo, o Seimas priims sprendimą. Tik tada teritorija tampa mūsų, – akcentavo A. Bartulis. – Kokiu statusu dabar aš galiu ateiti į svetimą kiemą ir daryti tvarką? Kas aš esu Žaliūkių kaimo gyventojams? Šiandien tai yra rajono teritorija, jeigu yra problemos, turi spręsti rajono valdžia.“

Bet patikina, kai kaimas taps Šiaulių dalimi, o tam miesto Taryba yra pritarusi dar gegužę, pravažiavimo problemai spręsti teiks prioritetą.

„Ma­lū­no par­ko“ sa­vi­nin­ko ko­men­ta­ras

„Čia nie­ka­da ne­bu­vo pra­va­žia­vi­mo“

„Ma­lū­no par­ko“ kvar­ta­lo sa­vi­nin­kas, UAB „Grand­be­ra“ va­do­vas Dmit­ri­jus NO­VI­KOVAS, su­ti­ko at­sa­ky­ti į „Šiau­lių kraš­to“ klau­si­mus raš­tu.

– Ko­dėl vie­nin­te­lis įva­žia­vi­mas į Ža­liū­kių kai­mą yra ap­mo­kes­tin­tas? 

– „Ma­lū­no par­ko“ kvar­ta­las, pra­šant Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bėms, bu­vo pro­jek­tuo­ja­mas su pra­va­žia­vi­mu į Ža­liū­kių km. Pra­va­žia­vi­mas yra pa­lik­tas. Pa­gal Ar­chi­tek­tų 75, Šiau­liai de­ta­laus pla­no spren­di­nius, Ža­liū­kių km. gy­ven­to­jai ga­li nau­do­tis pra­va­žia­vi­mu su­si­ta­rus su UAB „Grand­be­ra“. Nuo 2014 m. šio kai­mo gy­ven­to­jai bu­vo in­for­muo­ti, kad pla­nuo­ja­mas už­da­ras, pri­va­tus kvar­ta­las, ir pra­šo­ma su­si­tvar­ky­ti pri­va­žia­vi­mus pa­gal Šiau­lių raj. ga­lio­jan­čius de­ta­laus pla­no spren­di­nius.

– Jū­sų po­žiū­riu, ko­kie ga­li bū­ti si­tua­ci­jos spren­di­mo bū­dai?

– Tiek Šiau­lių m., tiek Šiau­lių r. bend­ruo­se pla­nuo­se yra pa­lik­tas ly­giag­re­tus skly­pas ke­liui nu­ties­ti nuo Ža­liū­kių km. iki Ar­chi­tek­tų gat­vės.
Nė­ries gat­vės gy­ven­to­jai tu­ri dvi al­ter­na­ty­vas: su­si­tar­ti dėl ke­lio, ei­nan­čio įmo­nės UAB „Grand­be­ra“ te­ri­to­ri­jo­je, ser­vi­tu­to ar­ba nu­si­ties­ti ke­lią ly­giag­re­čiai Ait­va­rų gat­vei (ku­ri yra nu­ma­ty­ta tiek mies­to, tiek ra­jo­no de­ta­liuo­se spren­di­niuo­se), jei no­ri į Ža­liū­kių km. pa­tek­ti iš Ar­chi­tek­tų gat­vės.

– Bu­vo pra­dė­tos de­ry­bos su Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­be dėl ser­vi­tu­to iš­pir­ki­mo, ar bū­tų įma­no­mos ir su mies­to Sa­vi­val­dy­be?

– Š. m. ge­gu­žės mėn. su­lau­kė­me skam­bu­čių iš Šiau­lių raj. me­ro bei ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus ir pa­siū­ly­mo at­vyk­ti į de­ry­bas dėl ga­li­my­bes su­teik­ti at­ly­gin­ti­ną ser­vi­tu­tą Ža­liū­kių k. gy­ven­to­jams pen­ke­riems me­tams. Po žo­di­nio su­si­ta­ri­mo su ad­mi­nist­ra­ci­ja ati­dė­jo­me nau­do­ji­mo­si pri­va­čiu ke­liu ap­mo­kes­ti­ni­mą iki tol, kol bus priim­tas Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bos spren­di­mas šiuo klau­si­mu. Su­lau­kus tei­gia­mo at­sa­ky­mo, bu­vo­me pa­si­ruo­šę tęs­ti de­ry­bas, bet ne­tru­kus ad­mi­nist­ra­ci­ja in­for­ma­vo, kad bal­sa­vi­mo me­tu Ža­liū­kių k. bend­ruo­me­nė nu­spren­dė jung­tis prie Šiau­lių m.

Mes esa­me at­vi­ri bet ko­kioms konst­ruk­ty­vioms dis­ku­si­joms ir de­ry­boms, bet šiuo me­tu nie­kas į mus ne­si­krei­pė.

– Da­bar ke­lias yra at­ver­tas, ar tai lai­ki­na, ar Jū­sų nuo­sta­tos pa­si­kei­tė?

– Šiuo me­tu vyks­ta už­kar­do re­mon­to dar­bai, ku­rie rei­ka­lin­gi lik­vi­duo­ti ne­se­niai įvyk­dy­to van­da­liz­mo ak­to pa­sek­mėms. Vi­są kvar­ta­lo inf­rast­ruk­tū­rą val­do ir pri­žiū­ri „Ma­lū­no par­ko“ bend­ri­ja. Ar­ti­miau­siu lai­ku pla­nuo­ja­mas Bend­ri­jos na­rių su­si­rin­ki­mas, ku­rio me­tu bus spren­džia­mi klau­si­mai, su­si­ję su pri­va­taus ke­lio ap­mo­kes­ti­ni­mu, tur­to eksp­loa­ta­ci­ja, ap­sau­ga ir gy­ven­tuo­jų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu.

– Ko­kios in­ves­ti­ci­jos su­dė­tos į šią Ait­va­rų gat­vės at­kar­pą, per kiek nu­ma­to­ma at­si­pirks, jei­gu ren­ka­te mo­kes­tį?

– Ka­dan­gi pa­gal de­ta­lio­jo pla­no spren­di­nius tu­ri­me su­teik­ti ga­li­my­bę ne „Ma­lū­no par­ko“ gy­ven­to­jams nau­do­tis pri­va­čiu tur­tu (pra­va­žia­vi­mu), ren­ka­mas mo­kes­tis, ku­ris pa­deng­tų eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­das, to­kias kaip ke­lio ap­švie­ti­mas, vaiz­do bei už­kar­do sis­te­mų pa­lai­ky­mas, va­ly­mas bei prie­žiū­ra, taip pat grei­tu lai­ku pri­si­dės ir fi­zi­nė ke­lio ati­tva­ro ap­sau­ga, jos pa­slau­gos.
Šiuo me­tu net ne­kal­ba­me apie pro­jek­to at­si­per­ka­mu­mą, nes bend­ros in­ves­ti­ci­jos, ku­rios tę­sia­si jau 7 me­tus, iki šiol ne­si­bai­gė.

No­ri­me tik pa­brėž­ti, kad kai 2014 me­tais įmo­nė auk­cio­ne iš Tur­to ban­ko įsi­gi­jo skly­pą, čia nie­ka­da ne­bu­vo pra­va­žia­vi­mo, o tik įva­žia­vi­mas į Ar­chi­tek­tų 75 te­ri­to­ri­ją.