
Naujausios
Šiauliuose opozicija liko graudžioje mažumoje, kurios balsas į dangų neina. O mero frakcijos eiliniai posėdžiuose drausmingai maigo jam reikalingus mygtukus. Jei kartais kuris, kaip visuomenėje sakoma, drąsos tablečių privalgęs, ima komitete niurnėti prieš reikiamą sprendimą ar net išdrįsta susilaikyti nuo balsavimo "už", tai Tarybos posėdyje jau būna "įtikintas" balsuoti taip, kaip reikia. "Įtikinėjimo" būdai dar nė karto nepavedė.
Apsvaigę nuo valdžios ir labai greitai pamiršę, kas juos pakėlė į miesto bendruomenės aukščiausiąją tribūną, valdantieji stojo į atvirą karą su miesto bendruomenės grupėmis – tais pačiais rinkėjais.
Per 100 dienų valdžia įklimpo į skandalus dėl vaikų globos namų "Šaltinis" perėmimo, Nakvynės namų iškėlimo, bulvaro liepų nupjovimo... Į protesto akcijas rinkosi vaikų globos namų "Šaltinis" kolektyvas, baimindamasis dėl savo ir globojamų vaikų ateities, centre įkurto Šiaulių universiteto bendrabutyje butus įsirengę šiauliečiai – dėl ketinimo į tą patį namą įkelti Nakvynės namus, Lieporių mikrorajono gyventojai – dėl nepageidaujamos kaimynystės su Nakvynės namais, visuomenininkai, siekiantys neleisti nukirsti bulvaro liepas...
"Sieksime kuo didesnio visuomenės įsitraukimo į politinius sprendimų priėmimo procesus", – rašoma A. Visocko rinkimų sąrašo "Dirbame miestui" programoje.
Tai buvo dar iki rinkimų. Po rinkimų visi, kurie pabandė tai padaryti, keldami valdantiesiems nepatogius klausimus, tapo miesto klestėjimo ir modernėjimo trukdžiais.
Po rinkimų meras savo socialinio tinklo paskyroje dėkoja ne jiems: "Ačiū žmonėms, kurie instituciškai tai supranta". Čia apie medžius bulvare, iš serijos – specialistai sako "reikia pjauti", tai ir nesigilinkit.
Nepamiršta – tie patys specialistai ir Kaštonų alėjoje sakė, kad reikia pjauti, bet vėliau po visuomenės protestų nuomonę pakeitė. Kokią nuomonę Savivaldybė užsako, tokią ir gauna, ir mojuoja ja lyg vėliava prieš minią šiauliečių, kuriems ne tas pats, kokiame mieste gyvens. Kuriems nauja bulvaro trinkelė – nėra miesto modernumo atributas, o pilka betono spalva – nebyliojo miesto dvasia. Bet toks mąstymas ne instituciškas. Merui jis netinka.
Suskaidyta visuomenė į savus ir nesavus – didžiausias mero ir jo už virvučių tampomų politikų 100 dienų darbo "pasiekimas". Dabar didžiausias ginčas – kurių daugiau ir kurie kuriems turi nusileisti. Peticiją dėl medžių išsaugojimo pasirašę per 3000 žmonių – yra ne tie. Per 1000 mero frakcijos socialinių tinklų paskyros draugų, sudalyvavusių frakcijos surengtoje "a la" apklausoje ir nepalaikę medžių išsaugojimo reikalavimo, yra tie, kurių nuomonė svarbi.
Jei meras nuliptų nuo savo herojiško pjedestalo ir žmonėms skirtų daugiau nei 10 sekundžių (kaip "Šaltinio" darbuotojams prie Savivaldybės), išgirstų, jog nemenka dalis žmonių sako: "Mes už jį balsavome, juo tikėjome, o šiandien miesto valdžiai esame nulis".
Valdžios šimtadienio sukaupta patirtis – manipuliacija informacija ir viešąja nuomone.
"Šiaulių „Rasos“ progimnazijos ir to rajono gyventojų bendruomenės atstovai išreiškė palaikymą Taryboje dėl Laikinojo apgyvendinimo tarnybos perkėlimo į Savivaldybės pastatą Tiesos g. 3. (...)
Tokia bendrystė ir netikėta požiūrio branda dar labiau įkvepia ir motyvuoja siekti kuo geresnių rezultatų visose srityse", – su patosu kalba meras šventiniame šimtadienio pranešime. O jau kitą dieną miesto valdžios neišgirsta to rajono gyventojų bendruomenė susirinkusi nusprendė kreiptis į teismą ir ten ginti savo teises. Kaip ir medžių gynėjai. Mero rinkėjams žadėtą atstovaujamąją demokratiją preparuos teisininkai.
Skandalų tornadus meras šį šimtadienį iššaukė ne tik mieste, bet ir tarptautinėje erdvėje. Antra jo kadencija prasidėjo išdidžiu žingsniu ant to paties grėblio – Ukrainos ambasadoriaus vizito. Ambasadorius jau kitas, tačiau mero pasipūtimas – tas pats. Ir vėl netinkamai jam apie ambasadoriaus vizitą pranešta, todėl jis šeštadienį nesivargins, o ir Savivaldybę atverti išeiginę dieną baisiai sudėtingas reikalas. Gerai, kad rajono Savivaldybės spynos lengvesnės, o meras paprastesnis – pridengė svetimą gėdą.
Prieš rinkimus, tada, kai dalis šiauliečių miesto valdžiai dar nebuvo tapę nuliu, A. Visockas žadėjo "teisės viršenybę". Gražus žodžių žaismas. Šiems metams miesto ižde teisinėms išlaidoms buvo suplanuota nemenka 222 tūkstančių suma. Metai vos įpusėjo, o pinigų ne tik beveik nebėra, bet ir skolos dar per 120 tūkstančių liko, ir palūkanos kapsi. Mero "viršenybė" teisėje – brangus žaisliukas, tik moka už jį ne tik tie šiauliečiai, kurie "mąsto instituciškai", bet ir tie kiti, kurie trukdo.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad per šį 100 dienų iš mirties taško pajudėjo praėjusią kadenciją jau "apdulkėję" dideli projektai – Centrinio parko rekonstrukcijos, Aušros alėjos atnaujinimo, Vilniaus gatvės bulvaro rekonstrukcija. Džiugu, kad Šiauliuose vis daugiau atnaujintų viešųjų objektų. Tik liūdna, kad pilkos spalvos mieste vis daugiau.