Naujausios
Vaizdas užėmė kvapą
Meduolių Žagarės sumanytojai ir įkvėpėjai menininkei Jurgai Alminaitei atvėrus duris į menę, kurioje prietemoje, vien girliandų lempelėmis apšviesti rikiuojasi glaistyti meduoliniai nameliai bei išraiškingi paveldo pastatai, susirinkę žiūrovai net stabtelėjo ant slenksčio, nuo reginio užėmus kvapą. Pirmas žvilgsnis tiesiai atsiremia į Naujosios Žagarės klasiscistinio stiliaus didingą bažnyčią, kuri, visa aplieta baltu glajumi,su dailiais langų vitražais ir atvertomis durimis tarsi kviečia užeiti. Šis pastatas – tai Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filialo dailės mokytojos Orintos Orlickienės kruopštus darbas, stebinantis modelio realistiškumu ir atidumu detalėms.
„Viską kepė, lipdė, puošė Orinta, aš tik dalyvavau procese, padėdama tešlą minkyti ir glajų išsukti“, – sakė menininkės mama Dalia Pukienė.
„Žiūrėk, čia juk „Delikateso“ parduotuvė!“ – „O ten paštas, vaistinė, kultūros namai!“ – „Man atrodo, čia turgelio pastatas“, – aidėjo balsai iš visų pusių. Kiekvienas džiaugėsi atpažinęs meduolinius statinius, kiti gi fofografavo, filmavo, skubėdami per socialinius tinklus dalintis su draugais, bičiuliais, kraštiečiais, gyvenančiais svetur.
Vieniems buvo naujiena, kiti kepė ne pirmąkart
„Aš iš karto tik paskelbus Jurgai apie šią akciją nusprendžiau prisijungti. Anksčiau esu kepusi meduolių, meduolinių namelių, ir šiais metais dovanoms jų priruošiau. Tad iškepti papildomai dar vieną – kiemturgį, nebuvo sunku. Tiesa, pirma apėjau jį ratu, nusifotografavau iš visų pusių, o vyras Darius padėjo stogą sukonstruoti“, – pasakojo Inga Laukutienė.
Pedagogė Elena Matintalo prisidėjo ir pati, – lipdė, raitė Žagarės autobusų stotį ir kelis gretimos gatvės namelius, – ir paskatino meduoliniais kepiniais prisidėti Joniškio žemės ūkio mokyklos virėjų specialybės mokines.
„Su žmona Andrea kepėme žirgyno maniežą. Pastatas didelis, ilgas, tad pradėjo stogas vidun linkti. Reikėjo skubiai daryti vidines plokštes, kad laikytųsi. Jas irgi kepėme, nedarėme iš kartono. Jurga (idėjos autorė – aut. past.) mums paruošė maketą, taigi ji buvo architektė, mes su žmona gamintojai, o statytojas, galima sakyti, mūsų mokinys Kazimieras Valys. Jis kepė kitus pastatus, kad susidarytų bendras žirgyno kompleksas. Turime savo miltų, medaus, kitų produktų, tad nebrangu“, – atviravo „Žagarės kentaurų“ savininkas Vidmantas Staškevičius.
Gaila būtų suvagyti
„Mums bus gaila valgyti“, – žvelgdama į dvaro rūmų su ledaine, fontanu ir medžiais meduolinę kompoziciją, sakė prie jos pati daug prisidėjusi Žagarės regioninio parko direkcijos vyresnioji specialistė Modesta Bielskienė. Pasak jos, dirbo visa direkcija. Kadangi vietoje yra virtuvėlė, pasikeisdami minkė, kočiojo, kepė.
Vyriausioji specialistė Giedrė Rakštienė, vadovaudamasi turimu projektu, apskaičiavo, kokio dydžio turės būti kiekviena detalė, tereikėjo išpildyti. Komanda dirbo atsakingai. Jei kas truputį nepavyko, taisė, kepė iš naujo. Po to aušino, ruošė glajų, iš kurio ne tik papuošimus raitė, bet ir atkartojo tiksliai langų suskirstymus juostelėmis. Beje, visi langai – „įstiklinti“. Stiklą atstoja želatinos plokštelės. Vien rūmams pagaminti buvo iškeptos net 333 detalės. M. Bielskienė svarstė: gal po to, kai baigsis meduolinės Žagarės paroda, meduolinius rūmus reiktų toliau eksponuoti lankytojų centre.
Pasak idėją pasiūliusios menininkės, papuošalų iš Murano stiklo kūrėjos Jurgos Alminaitės, meduolinę Žagarę kepė apie 40 žmonių. Pirmiausia norėta sukurti paveldo pastatus – dvaro rūmus, bažnyčias, žirgyną, paskui jau miesto centrą. J. Alminaitė visiems dalyviams talkino patarimais, pati padarė apie 20 namukų maketų. Paroda veiks iki sausio 6 dienos, lankytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusius darbus. Lankyti galima darbo valandomis, o šeštadienį–sekmadienį nuo 12 iki 16 valandos. Dvaro rūmai nedirbs tik kūčių dieną, gruodžio 24-ąją.
