
Naujausios
Vanduo veržėsi jau po remonto
Naujosios Žagarės bažnyčiai remontuoti ir šventoriui sutvarkyti pagal atskirus projektus buvo išleista apie 300 tūkstančių litų (maždaug 86 tūkstančiai eurų) europinės paramos. Tada atnaujintas stogas – jis perdažytas, pakeisti lietvamzdžiai, perdažytos sienos ir fasadas. Vos praėjus dvejiems metams nuo darbų pabaigos Žagarės parapijos klebonas M. Dyglys jau nuogąstavo, kad dėl vandens, plūstančio per stogo kraštus, gali pradėti pūti jo medinės konstrukcijos, plinta sienose įsimetęs pelėsis. Apie tai rašė ir „Šiaulių kraštas“ („Bažnyčia „puošiasi“ dažų lopais ir pelėsiu“, 2012 09 11).
Tada darbus atlikusios UAB „Kaunesta“ direktorius Einaras Kinderevičius kalbėdamas su „Šiaulių kraštu“ aiškino, kad jokios firmos kaltės dėl besiveržiančio į vidų vandens nėra, nes dangos jie nekeitė, tik sudėjo naujus lietvamzdžius. 2014-aisiais firma po ilgų diskusijų su užsakovais, savivaldybe vistik grįžo perdažyti stogo, kai jis jau buvo gerokai nusilupęs.
Bet vanduo ir toliau gadino bažnyčios fasadą, kol 2016-ųjų gruodį nuo jo prie įėjimo nukrito kelių kvadratinių metrų tinko gabalas, kuris palaipsniui plečiasi, didėja.
Reikia ne lopyti, bet remontuoti
Antradienį Joniškio rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios būklės. Konstatuota, kad ji prasta, nuo fasado krenta tinkas, abejonių kelia ir pats stogas, kuris tik iš dalies apsaugo nuo lietaus, vanduo toliau sunkiasi vidun.
Bažnyčią remontavusios UAB „Kaunesta“ darbų garantija baigėsi 2015 metų vasarį.
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Daiva Bičkienė informavo, kad 2017 metais Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos užsakymu buvo atliktas bažnyčios techninės būklės įvertinimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad natūralus tinko fizinis nusidėvėjimas atsirado per labai ilgą statinio eksploatacijos laiką, netinkamai remontuojant tinką ar galimai panaudojus netinkamą tinkavimo skiedinį. Priežastys gali būti ir 2010 metų remonto metu netinkamai be nuolydžio į lietvamzdžius įrengta ant stogo latakų konstrukcija. Taip pat turėtų būti padidinta latakų talpa, nes, esant bent kiek didesniam lietui, vanduo persipila per juos ir bėga ant sienų.
Gyventojams ypač nerimą kelia nukritus tinkui atsivėręs didžiulis sienos lopas, dar šių metų pavasarį buvo renkami parašai dėl esamos būklės. Bet Administracijos direktorės Valės Kulvinskienės nuomone, pastatą reiktų ne vizualiai užlopyti, remontuojant tinko nubyrėjimus, o tvarkyti visą, nes pradėjus darbus nubyrėjimų gali atsirasti daugiau. Tam reikia nemažai lėšų, o Savivaldybė viena nepajėgi finansuoti. Šiuo metu galimi tik trys finansavimo šaltiniai: gyventojų aukos, savivaldybės parama ir religinės bendruomenės lėšos. Tačiau, pasak Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos Vilijos Aleksienės, paramos fondų, kuriuose galėtų dalyvauti religinės bendruomenės, šiuo metu nėra.
Per pasitarimą nuspręsta tartis su religine bendruomene ir ieškoti išorinių finansavimo galimybių.