Žaidimas demokratija: paminklą "Tautos Laisvei" galės siūlyti bet kas

Skel­bia lais­vą ap­žiū­rą-kon­kur­są

Ar­chi­tek­to Vy­te­nio Ru­do­ko pa­reng­to Pri­si­kė­li­mo aikš­tės pro­jek­to kon­cep­ci­ja sie­ja­ma su ver­ti­ka­laus ak­cen­to (obe­lis­ko) pa­sta­ty­mu aikš­tės skve­re prie Sa­vi­val­dy­bės. Tvir­ti­na­ma, kad vi­siš­kam aikš­tės ar­chi­tek­tū­ri­niam an­samb­liui trūks­ta pa­sku­ti­nio ele­men­to – pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei".

Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos (LAS) Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pri­mi­nė, kad mies­te jau vy­ko ne vie­nas kon­kur­sas pa­mink­lo idė­jai iš­gry­nin­ti, kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, dis­ku­si­jos ir pa­na­šiai. Anot ar­chi­tek­tės, toks "sme­ge­nų štur­mas" ne­ga­li tęs­tis be pa­bai­gos, to­dėl sky­rius nu­spren­dė pa­skelb­ti ap­žiū­rą-kon­kur­są, kaip prie­mo­nę su­ži­no­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę apie ga­li­my­bę sta­ty­ti obe­lis­ką.

"Da­ly­vau­ti kvie­čia­mi vi­si nea­be­jin­gi mies­tie­čiai, no­rin­tys pa­siū­ly­ti sa­vo idė­ją tau­tos lais­vei įpras­min­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je. Kvie­čia­me mies­to me­ni­nin­kus, di­zai­ne­rius, ar­chi­tek­tus ir vi­sus, su­si­kū­ru­sius sa­vo pa­mink­lo vaiz­di­nį, teik­ti pa­siū­ly­mus. Ti­ki­mės, kad iš to kaž­kas išeis", – sa­kė sky­riaus pir­mi­nin­kė.

Skel­bia­ma, kad dau­gu­ma sky­riaus ar­chi­tek­tų pri­ta­rė obe­lis­ko idė­jai, jo dy­džiui ir sta­ty­mo vie­tai. Li­ko nu­tar­ti, ko­kia ga­lė­tų bū­ti obe­lis­ko plas­ti­ka, sti­lis­ti­ka.

Idė­jas LAS Šiau­lių sky­riui rei­kia pa­teik­ti iki šių me­tų rug­sė­jo 2 die­nos va­ka­ro. Idė­jų au­to­riams pa­lik­ta pa­si­rin­ki­mo lais­vė, kaip pa­teik­ti sa­vo su­ma­ny­mą. Tai ga­li bū­ti tie­siog A2 for­ma­to la­pe nu­pieš­tas pie­ši­nys, es­ki­zas, brė­ži­nys ir trum­pas idė­jos ap­ra­šy­mas, nu­ro­dy­tas pa­mink­lo me­džia­giš­ku­mas. Au­to­riams ne­ke­lia­mas nei am­žiaus, nei kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mas.

Rug­sė­jo 4 die­ną sky­rius ren­gia pra­kti­nę kon­fe­ren­ci­ją "Šiau­lių mies­to kul­tū­ri­nė tra­di­ci­ja. Tarp is­to­ri­jos ir gam­tos". Kon­fe­ren­ci­jos me­tu bus pri­sta­ty­tos pa­teik­tos idė­jos, o iki rug­sė­jo 26 die­nos jos bus eks­po­nuo­ja­mos mies­to bend­ruo­me­nei ir mi­nė­tą die­ną vie­ša­me ren­gi­ny­je api­bend­rin­tos.

"Ti­ki­mės, kad tai šiek tiek su­dir­gins bend­ruo­me­ni­nius Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jų veiks­mus, mes są­mo­nin­gai ne­kal­ba­ma­me apie at­ly­gį. Idė­jos tu­rė­tų bū­ti siū­lo­mos iš no­ro ma­ty­ti mies­te tam tik­rus po­ky­čius", – ko­men­ta­vo R. Stuo­pe­lie­nė.

Ver­tins bend­ruo­me­nė

"Mes ma­no­me, kad to­les­nis pla­nas kaž­ko lauk­ti, skelb­ti nau­jus kon­kur­sus ir pa­na­šiai, reiš­kia, kad mes to­liau stum­dy­si­mės, gin­čy­si­mės, kel­si­me su­si­kal­bė­ji­mo klau­si­mus. Ma­no­me, kad mes, pro­fe­sio­na­lai, tu­ri­me pa­rei­gą pa­reikš­ti sa­vo po­zi­ci­ją, kad vi­suo­me­nė iš­girs­tų ir su­pras­tų, kad tai nė­ra kaž­kie­no no­rai, yra pro­fe­si­niai da­ly­kai – ur­ba­nis­ti­nė struk­tū­ra su sa­vo tai­syk­lė­mis", – aiš­ki­no V. Ru­do­kas.

Jis ti­ki­no, kad Pri­si­kė­li­mo aikš­tę rei­kia už­baig­ti tei­sin­gai. Ji ga­li bū­ti baig­ta ir be pa­mink­lo, bet tai pa­lie­ka neišsp­ręs­tą klau­si­mą. Ar­chi­tek­tas at­sklei­dė, kad jau da­bar pas juos vaikš­to žmo­nės, ku­rie ne­ša sa­vo pie­ši­nius, siū­lo idė­jas.

Pri­mi­nus, kad sa­vo obe­lis­ko idė­ją so­cia­li­niuo­se tink­luo­se bu­vo pa­tei­kęs ir mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas, ar­chi­tek­tas Š. Sa­ba­liaus­kas pa­ko­men­ta­vo, kad me­rui li­ko tik nu­pieš­ti sa­vo va­rian­tą ir ly­gio­mis tei­sė­mis pa­teik­ti ap­žiū­rai-kon­kur­sui.

V. Ru­do­kas pa­tvir­ti­no: sa­vo dar­bą pa­teiks ir pa­ts. R. Stuo­pe­lie­nė ti­ki­no, kad ži­no ir ant­rą da­ly­vį. Ji sa­kė, kad anks­čiau Sa­vi­val­dy­bės vyk­dy­ta­me kon­kur­se V. Ru­do­kas ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti dėl eti­kos rei­ka­lų, nes jis – aikš­tės pro­jek­to au­to­rius, o lais­va­me kon­kur­se jau ga­li pa­teik­ti sa­vo siū­ly­mą.

"Vi­si opo­nen­tai, ku­rie kal­bė­jo apie vy­ku­sio kon­kur­so su­var­žy­mus, per griež­tas są­ly­gas, tu­ri vi­sas ga­li­my­bes pa­teik­ti sa­vo ma­ty­mus da­bar. Kal­bė­to­jų daug, da­ry­to­jų ma­žai", – ak­cen­ta­vo aikš­tės pro­jek­to au­to­rius.

Ar­chi­tek­tai aiš­ki­no, kad pa­teik­tų idė­jų jo­kia ko­mi­si­ja ne­ver­tins. Ver­tin­to­jai bus mies­to bend­ruo­me­nė. Sie­kia­ma iš­pro­vo­kuo­ti dis­ku­si­ją, ar tai, kas da­ro­ma tin­ka mies­to vi­suo­me­nei.

Jei aiš­ki dau­gu­ma pri­tar­tų ku­riam nors iš pa­teik­tų va­rian­tų, šis bū­tų pa­tei­kia­mas Sa­vi­val­dy­bei spręs­ti dėl įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bių.

Lais­vę sie­kia įpras­min­ti per XX am­žiaus ko­vas

Ar­chi­tek­tas Ša­rū­nas Sa­ba­liaus­kas sa­ko, kad no­ri­si tik­ros dis­ku­si­jos – ne abst­rak­čio­mis idė­jo­mis, o konk­re­čiais dar­bais. To­kie da­ly­kai tu­rė­jo vyk­ti prieš pu­sant­rų me­tų – jau ta­da, kai įvy­ko aikš­tės pro­jek­to kon­kur­sas.

Prieš Sa­vi­val­dy­bės pa­skelb­tą kon­kur­są vy­ko ke­li su­si­ti­ki­mai, dis­ku­si­jos. Ar to ne­pa­ka­ko?

Ar­chi­tek­tai ma­no, kad ne­pa­ka­ko, nes nė­ra re­zul­ta­to. Be to, jie ne­bu­vo pa­kan­ka­mai iš­vie­šin­ti.

"Išs­ky­rus pro­fe­so­riaus Al­gio Vyš­niū­no pa­skai­tą apie įpa­mink­li­ni­mo tra­di­ci­jas, ki­ti pri­sta­ty­mai dau­giau bu­vo tarp­dis­cip­li­ni­nių me­nų at­sto­vų sa­vo veik­los lau­ko gy­ni­mas. Vis­kas blo­gai, su­var­žy­ta – duo­ki­te mums tuš­čią lau­ką ir mes iš­reik­ši­me me­ni­ne for­ma lais­vę", – aiš­ki­no V. Ru­do­kas.

Ar­chi­tek­tai įsi­ti­ki­nę, kad siū­lo­ma pa­mink­lo idė­ja tu­ri ati­tik­ti lais­vės ko­vo­to­jų pa­ger­bi­mo te­mą. To­dėl so­fis­ti­niai iš­ve­džio­ji­mai abst­rak­čios "lais­vės", "lais­vo žmo­gaus" ar "žmo­gaus tei­sių" te­mo­mis pa­skelb­to­je ap­žiū­ro­je-kon­kur­se ne­pa­gei­dau­ti­ni. Š. Sa­ba­liaus­kas ma­no, kad "me­ni­nin­kų paiš­dy­ka­vi­mai" vals­ty­bės is­to­ri­nių sim­bo­lių įpras­mi­ni­mo ne­su­kurs.

"XX am­žius, ypač pir­mo­ji jo pu­sė bu­vo kont­ro­ver­siš­ka. Tu­ri­me vals­ty­bin­gu­mo ženk­lus, ta­čiau įpa­mink­li­ni­mo nė­ra. Su­ki­lė­lių kal­ne­lis skir­tas 1863 me­tų su­ki­li­mo au­koms at­min­ti. Ten yra ka­pa­vie­tės. Tai nė­ra pri­mi­ni­mas mū­sų sun­kių ko­vų", – įsi­ti­ki­nu­si R. Stuo­pe­lie­nė.

V. Ru­do­kas pri­mi­nė, kad aikš­tė pa­va­din­ta Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos var­du, tai ir pa­mink­las tu­rė­jo bū­ti pir­miau­sia skir­tas šiai apy­gar­dai: "Šak­nys ir prie­žas­ti­nis ry­šys yra bū­tent šis, bet nuo to to­li nuei­ta".

Kon­kur­so-ap­žiū­ros da­ly­viams pri­me­na­ma, kad pa­mink­lo "Tau­tos lais­vei" pa­va­di­ni­me su­kon­cent­ruo­tas XX am­žiaus lie­tu­vių tau­tos ko­vų už lais­vę tu­ri­nys, ku­rį ga­li­ma api­brėž­ti šiais fak­tais ir reiš­ki­niais: 1918 me­tų va­sa­rio 16 die­nos Nep­rik­lau­so­my­bės ak­tas, tar­pu­ka­rio tau­tos ko­va už lais­vę, po­ka­rio pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vos, di­si­den­ti­nė, re­zis­ten­ci­nė ko­va oku­pa­ci­jos są­ly­go­mis iki 1988 me­tų Są­jū­džio, 1990 me­tų ko­vo 11 die­nos Nep­rik­lau­so­my­bės atkūrimo ak­tas.

Aikš­tės ža­liuo­se plo­tuo­se nu­ma­ty­ta įreng­ti vai­kų žai­di­mų ele­men­tus. R. Stuo­pe­lie­nė ti­ki, kad ten lai­ką leis­da­mi vai­kai, jų tė­vai ga­lės su­si­pa­žin­ti su tuo, kas vy­ko.

"Užau­go ke­lios kar­tos vai­kų, ku­rie iš prin­ci­po ne­ži­no sa­vo tė­vų is­to­ri­jos", – ma­no sky­riaus pir­mi­nin­kė.

V. Ru­do­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad skve­re esan­čio­je aikš­tė­je įren­gi­nė­ja­mas po­sta­men­tas pa­mink­lui, ta­čiau pa­ma­tų nė­ra, pa­lik­ta tuš­čia duo­bė. Pas­ta­ty­ta pa­la­pi­nė, kad lie­tui ly­jant ant po­sta­men­to laip­tų ga­lė­tų kli­juo­ti ak­me­nis.

Ti­ki­mės, kad tai šiek tiek su­dir­gins bend­ruo­me­ni­nius Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jų veiks­mus, mes są­mo­nin­gai ne­kal­ba­me apie at­ly­gį.