Petras Rakštikas vėl pakvietė į parodą

Petras Rakštikas vėl pakvietė į parodą

Petras Rakštikas vėl pakvietė į parodą

Penktadienio vakarą kultūros centre Laiptų galerija„ atidaryta žinomo Šiaulių dailininko ir rašytojo Petro Rakštiko tapybos darbų paroda. Tai dvi dešimtys vasarą sukurtų abstrakčių drobių.

Petras BALČIŪNAS

petras@skrastas.lt

Ir sunku, ir lengva

Parodos rengėjai sako, kad pristatyti P. Rakštiką bei jo kūrybą ir sunku, ir lengva. Parodos autorius yra Šiaulių universiteto Dailės katedros docentas, dailininkas, savo kūrybą pristatęs įvairiausiose Šiaulių parodinėse erdvėse, daugeliui šiauliečių pažįstamas ir savas.

Kartu šį žmogų pristatyti sunku. P. Rakštikas yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys, išleidęs dvi poezijos ir vieną mažosios prozos knygą, kurioje — kasdieninio gyvenimo dėlionės. Kai kurie literatūros kritikai P. Rakštiką yra pavadinę žodinės tapybos atstovu lietuvių literatūroje„ .

P. Rakštikas parodose pradėjo dalyvauti nuo 1982 metų. Jo kūriniai — estampai, ekslibrisai, taikomoji grafika, akvarelės, tapyba, instaliacijos buvo eksponuotos Baltijos šalyse, Švedijoje, Rumunijoje, Austrijoje ir kitur. Bet jis nėra Dailininkų sąjungos narys.

Šiaulių kraštas„ prieš parodos atidarymą paprašė autoriaus atsakyti į keletą klausimų.

Tarp tapybos ir rašymo

— Pirmiausia iššifruokite parodos pavadinimą RA 11, — prieš parodos atidarymą paprašėme P. Rakštikio.

— Tai pirmosios mano pavardės raidės, o skaičiukai tai vardas ir pavardė, vardas — 1 Petras RA, kitas 1 — Rakštikas RA.

— Esate Rašytojų sąjungos narys, bet Dailininkų sąjungai nepriklausote. Kodėl?

— Na ir kas, kad nepriklausau. Mokėtum nario mokestį Dailininkų sąjungai ir vieną kartą metuose būtum pakviestas į suvažiavimą. Daugiau nieko. O Rašytojų sąjungoje esu, kad kolegoms paprieštaraučiau. Žinoma, juokauju. Nereikia įžvelgti, kad pirmenybę atiduodu literatūrai. Mano kūryba banguoja — tai rašau, tai dirbu kaip dailininkas. Vasarą ne tik tapiau šiuos paveikslus, bet ir baigiau knygą. Dabar reikia ieškoti, kas paremtų jos išleidimą. Juk 200 puslapių knygos išleidimas autoriui kainuoja apie 5000 litų.

Kapitalizmui menas nereikalingas

— Esate ir dėstytojas. Kokie jaunuoliai ateina mokytis dailės?

— Supratau, kad kapitalizmui menas nereikalingas. Pačius gabiausius „nukanalizuoja“ Vilnius, bet ir pas mus ateina gabių žmonių. Įstojusių kontingentas irgi banguoja, ir kai kada pamanai, kad mūsų studentai silpnėja. Žinoma, ko norėti, jei kai kurie iš jų net meno mokyklų nebaigę, teptuko rankose nelaikę. Paruošiame ir gabių dailei jaunuolių, bet nežinau, kur jie vėliau prapuola. Gal dirba atsitiktinius darbus, nes iš kūrybos neišgyvensi. Gal tik vienas kitas tai sugeba.

— Kokie dailės žanrai jums arčiausiai širdies, kai tiek jų esate išbandęs?

— Neišskirčiau nė vieno. Su įvairių žanrų kūriniais surengiau apie pusę šimto personalinių parodų, dalyvavau beveik šimte kolektyvinių.

Šiauliai — vis dėlto yra kaimas

— Kaip apibūdintumėte Šiaulių ir Lietuvos dailės situaciją?

— Šiauliai — vis dėlto yra kaimas. O Lietuva, anot profesoriaus V. Rimkaus, susideda iš dviejų dalių: yra Vilnius ir visa likusioji Lietuva. Viskas koncentruojasi sostinėje. Provincijos dailininkams net nepranešama, kokios parodos ten rengiamos. O pačiam surengti parodą Vilniuje kainuoja nemažai pinigų, nes reikia nuomotis patalpas. Ir parodų rengimas tampa tik paties autoriaus asmeniniu reikalu.

Gaila, kad Šiauliuose užsidarė ŠU galerija. Planuojame įrengti parodų salę grafo Zubovo rūmų rūsyje, kuri būtų prieinamas visiems — ir studentams, ir profesionalams dailininkams, nes mažos, smulkios Šiaulių dailės galerijos labiau panašios į parduotuves.

UNIVERSALUS: Nors Petras Rakštikas — universalus dailinikas, šį kartą jis pakvietė pasižiūrėti jo abstrakčios tapybos.

LANKYTOJAI: Į parodos atidarymą susirinko gausus dailininko kolegų būrys, nemažai jaunimo, Šiaulių inteligentijos. Giedriaus BARANAUSKO nuotr.