
Naujausios
Gyventojai turi daug klausimų
Rozalimo seniūnijoje Pakruojo rajono savivaldybės administracija gyventojams pristatė Tarybos sprendimo projektą "Dėl leidimo keisti vietovės lygmens Pakruojo rajono Rozalimo miško parko specialųjį planą ir planavimo tikslų nustatymo". Pagal šį sprendimą būtų leidžiama keisti Rozalimo miško parko ribas išžvalgytų naudingųjų iškasenų teritorijoje. Pakeitus ribas, miško parko plotas sumažėtų apie 8,8 ha. Naudingosios iškasenos – žvyras. Būtų praplėstas 4 ha ploto AB "Meresta" eksploatuojamas Laičių telkinio žvyro karjeras, kuris šiuo metu aptvertas spygliuota viela bei saugomas nuo gyventojų pasivaikščiojimų užrašu "pašaliniams įeiti draudžiama".
Seniūnijos salėje susirinkusiems gyventojams, politikams rajono meras Saulius Margis aiškino, kad sprendimo projektas parengtas, klausimą aptarus su Rozalimo seniūnijos seniūnaičiais ir bendruomenių pirmininkais, jį svarstė ir Rozalimo bendruomenės taryba ir tuo metu prieštaravimų nebuvo gauta. Paviešinus sprendimo projektą, tarp rajono gyventojų kilo diskusijos ir išreikšti prieštaravimai, todėl kilo mintis pasikalbėti su apylinkių gyventojais. Susirinkusiesiems buvo pristatytas žemėlapis, nurodant vietą, kur būtų pakeista parko žemės paskirtis ir būtų kasamos naudingosios iškasenos.
Susirinkusieji klausė, kieno interesams atstovauja savivaldybė? Kokia šio sprendimo nauda savivaldybei ir rajono žmonėms? Ar rajono žmonės yra informuoti, kad Pakruojo rajonas yra vienas iš mažiausiai miškų turinčių rajonų Lietuvoje? Ar tai – paskutinis žvyro telkinys rajone, kad būtų braunamasi į rekreacinę zoną? Galbūt ne žvyras čia privačiam verslui rūpi, o mediena? Kas pasirūpins saugomais vabalais, augalais, paukščiais? Kaip atrodys Rozalimo parkas po pakeitimų, kai bus pradėtas kasti žvyras?
S. Margis kaip naudą įvardijo tai, kad plečiamas verslas, išsaugomos darbo vietos ir dėl to išlieka arba kyla žmonių perkamoji galia, verslo įmonių apyvarta.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė nurodė, kad savivaldybė turi ginti ir privačių, ir juridinių asmenų interesus, ir ignoruoti kreipimosi nebuvo galima. Patikinta, kad visuomenės nuomonė šiuo atveju turi didžiausią įtaką. Pasvarstyta ir apie Rozalimo miško parko ateitį – kas ateityje prižiūrės takus, medines skulptūras, poilsio vietas. Keltas klausimas, galbūt čia galėtų ateityje pagelbėti privatus verslas, naudojantis žvyro karjerą?
Gyventojai renka parašus
Dar prieš susirinkimą buvo renkami prieštaraujančių tokiam sprendimui parašai. Susirinkime pasisakyta, kad per vieną parą surinkta apie 900 nepritariančių parko teritorijos sumažinimui gyventojų parašų.
Internete esančiame peticijų puslapyje paskelbta peticija „Prieš Rozalimo miško parko ploto mažinimą“. Ji adresuota Pakruojo rajono savivaldybės tarybai, Aplinkos ministerijai, Seimo nariams Arūnui Gumuliauskui ir Antanui Matului. Vakar jau buvo surinkti 1 133 parašai.
Tarybos narys – generalinis direktorius
Valdančiųjų sąžiningumu suabejota ir dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto – AB "Meresta" generalinis direktorius Justinas Macijauskas, rajono Garbės pilietis, yra savivaldybės Tarybos narys, valdančiosios daugumos atstovas.
Siūlyta išimti šį klausimą iš tarybos posėdžio darbotvarkės.
"Smėlis nesupus. Ateis laikas ir jis bus aukso vertės", – sakė Tarybos narys Alvydas Žuvininkas, Rozalimo gyventojas. Vienas po kito pasisakė Rozalimo miško parko išsaugojimu susirūpinę gyventojai. Jie teigė, kad tikrai bus kam pasirūpinti takelių remontu ir parko išsaugojimu.
Meras S. Margis bei Administracijos direktorė I. Gelažnikienė sakė beveik galintys pažadėti, kad klausimas Tarybos posėdyje bus svarstomas, nes jiems esą svarbūs peticijoje surinkti parašai, susirinkusiųjų nuomonė. Rajono valdantieji susirinkusiuosius ramino, kad nėra tikslo priešinti bendruomenę ir jokių sąmokslų nėra.
Vakar darbotvarkėje klausimas tebebuvo įrašytas.
Naudingosios iškasenos – žvyras. Būtų praplėstas 4 ha ploto AB "Meresta" eksploatuojamas žvyro karjeras.
Rozalimo miško parkas įkurtas 2001-aisiais Rozalimo miestelio bendruomenės ir Lietuvos žaliųjų judėjimo iniciatyva.
Parko plotas – 287,8 ha. Rozalimo aktyvistės Genovaitės Valčiukienės (1934–2012) iniciatyva 2010 metų pabaigoje įvyko susitikimas dėl Rozalimo miško parko išsaugojimo. Viešumu buvo užkirstas kelias sumanymams dar 4 hektarais padidinti jau veikiančio žvyro karjero teritoriją šalia pušyno. Rozalimo miško parko bičiulių klubo iniciatyvinė grupė kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą su prašymu, kad būtina ne tik nemažinti Rozalimo miško parko ploto, bet visą teritoriją paskelbti kraštovaizdžio draustiniu.
Debatai dėl Rozalimo miško ateities tęsėsi daugiau negu dešimtmetį. 2013 metais Rozalimo girininkijoje atidarytas pažintinis takas. Miško parke poilsiui ir pramogoms iš 290 ha miško skirta 55 ha. Naujieji rekreaciniai takai nusidriekia nuo Laičių tvenkinio iki Rozalimo miestelio. Prie takų įrengtuose stenduose pateikta informacija apie parko augmeniją ir jos vertę, paukščius, žvėris, krašto istoriją.
Rozalimo miško pievose auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai: raktažolė pelenėlė, tuklė, įvairių rūšių gegūnės. Drėgnuose eglynuose stiebiasi saugomas statusis atgiris. Čia lizdus suka ir peri reti paukščiai: raudongalvės sniegenos, svilikai, jerubės, perkūno oželiai, raibosios devynbalsės, egliniai kryžiasnapiai, volungės ir kiti.
