
Naujausios
Lyderė – R. Baškienė
Seime dabar dirba šeši Šiaulių krašto rinkėjams atstovaujantys vienmandatininkai: akmeniškis Valius Ąžuolas (Akmenės–Mažeikių apygarda), Šiaulių miesto ir rajono atstovė Rima Baškienė ( Dainų–Kuršėnų), baisogailiškis Aurimas Gaidžiūnas (Radviliškio), kelmiškis Juozas Rimkus (Šiaulių-Kelmės). šiauliečiai Stasys Tumėnas ("Aušros") ir Valerijus Simulik ("Saulės"). Dar du šiauliečiai Arūnas Gumuliauskas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentarais išrinkti pagal partijų sąrašus.
Seimo pavasario sesijos (2019 03 10 – 2019 07 25) lankomumo duomenys rodo, jog Seime nebuvo nė vieno parlamentaro, kuris plenarinius posėdžius lankytų šimtu procentų. Posėdžių buvo iš viso 60, o geriausiai lankantys praleido mažiausiai po 2 posėdžius.
Tarp tokių, kurie dalyvavo 58 posėdžiuose (arba per 98,3 procento), yra R. Baškienė, A. Gaidžiūnas, A. Gumuliauskas, J. Rimkus, S. Tumėnas. V. Ąžuolas dalyvavo 54 posėdžiuose ( 91,5 procento).
Penktadalį posėdžių praleido Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen, kuri dalyvavo 47 posėdžiuose (79,6 procento), o ketvirtadalį – V. Simulik, kuris dalyvavo 44 posėdžiuose (74,5 procento).
Pagal incijuojamus teisės aktus absoliuti lyderė yra R. Baškienė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Individualiai ji teikė net 36 projektus (kiti parlamentarai individualiai teikė daugiausia tik po 4 projektus). Grupėje su kitais parlamentarais R. Baškienė teikė 11 projektų.
Iš kitų kraštiečių vienintelis A. Gumuliauskas dar individualiai teikė teisės aktų projektus – iš viso 4, o grupėje – 15 projektų.
Kartu su kitais Seimo nariais V. Ąžuolas teikė 19 teisės aktų projektų, S.Tumėnas –15, V. Čmilytė-Nielsen – 14, A. Gaidžiūnas – 9, J. Rimkus – 7, V. Simulik – 5 projektus.
J. Rimkus užima pirmą vietą Seime pagal balsavimą už svarstomus dokumentus. Iš viso tokių balsavimų buvo 1122, o kelmiškis dalyvavo 1111 balsavimų arba 99 proc.
Dar trys kraštiečiai parlamentarai dalyvavo per 90 procentų balsavimų. Lyderių dešimtuke A. Gumuliauskas yra antras (1093 balsavimai), S. Tumėnas – penktas (1073), o A. Gaidžiūnas – septintas (1036).
R. Baškienė dalyvavo apie 70 procentų balsavimų (772), o V. Ąžuolas – per 60 procentų (708).
Vos daugiau nei trečdalyje balsavimų dalyvavo V. Simulik (407 balsavimai arba 36 proc.) ir V. Čmilytė- Nielsen (390 balsavimų arba 35 proc.).
Kaip patys vertina?
S. Tumėnas "Šiaulių kraštui" teigė, jog "nė vieno posėdžio nepraleidau".
"Bet niekas nežiūri, kad tą pačią dieną reikėjo dirbti ir Pasaulio lietuvių komisijoje, kurios pirmininko pavaduotojas esu, ir turėjau skaityti pranešimą", – aiškino parlamentas.
Pats iš savo inicijuotų įstatymų pataisų labiausiai išskiria Valstybės herbo ir Valstybės vėliavos įstatymų pataisas.
"Pagaliau buvo įteisintos ir Lietuvos etnografinių regionų vėliavos, ir Pasaulio lietuvių vėliavos, – džiaugiasi S. Tumėnas. – Tai inicijavau, nes iki tol nebuvo teisinio reguliavimo, kaip jas naudoti."
Svarbia laiko ir kartu su A. Gumuliausku inicijuotą Seimo rezoliuciją dėl "Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo signatarų". Ji vienbalsiai buvo priimta Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse.
"Tą istorinį memorandumą 1979 metais pasirašė ir šiauliečiai Jadvyga ir Jonas Petkevičiai, Mečislovas Jurevičius, kuris po to buvo areštuotas", – pabrėžė S.Tumėnas.
Jis išskiria ir kartu su R. Baškiene bei V. Simulik inicijuotas pataisas, pagal kurias buvo sudėti saugikliai dėl Šiaulių universiteto, "kad jis po jungimosi su Vilniaus universitetu "geografiškai" neišnyktų".
S. Tumėnas, kaip Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas, pasidžiaugia, jog grupei pavyko iškovoti finansavimą keliui į "Toksiką" remontuoti.
"Vos ne pusantrų metų įrodinėjom, koks svarbus tas kelias, kuriuo vežamos pavojingos atliekos iš visos Lietuvos", – prisiminė Seimo narys.
Pats nelinkęs savo darbo vertinti: "Tegu rinkėjas vertina". Tik, jo žodžiais, rinkėjai dažniausiai kreipiasi ne dėl valstybės, o dėl vietos problemų, kurias turi išspręsti savivaldybė.
"Trūksta savivaldybėje vertybinio, humanitarinio problemos suvokimo, – sako S. Tumėnas. – Štai, dėl poetės Janinos Jovaišaitės palaikų palaidojimo ir į mane kreipėsi. Savivaldybė mano, jog tai – giminių reikalas, o giminių tai nėra. Nei Rašytojų sajunga, nei draugai tos problemos neišspręs."
Seimo darbo minusu įvardija "lazdos perlenkimą" su Vaiko teisių apsaugos įstatymu.
"Dirbu savo darbą"
A. Gumuliauskas skaičiuoja, jog pagal aktyvumą "esu antras po R. Baškienės".
"Esu taip išmokytas: jeigu dirbi, tai dirbi,– sako jis. – O kadangi esu Lietuvos kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas, tai ir daugiau teisės aktų teikiu. Esu šalininkas, kad jų projektus pasirašytų ne tik pozicija, bet ir opozicija – tada būna lengvesnis balsavimas."
Jo žodžiais, jeigu neturi komandiruočių, tai privalu eiti į plenarinius posėdžius.
"Dalis kolegų plenarinių posėdžių metu sprendžia ir kitus reikalus – savivaldos, rinkėjų pavedimus vykdo, aš tai darau kitu metu", – pabrėžia.
Svarbiausiu savo darbu įvardija, kad pavyko Seime "sužadinti istorinę atmintį, atsigręžti į ją."
"Mane atsimins dėl "vardinių metų" skelbimo, nors kai kurie kolegos tam ima priešintis, bet aš manau, jog tai labai svarbu, esu istorikas ir Seime dirbu savo darbą – pagal specialybę", – pabrėžia A. Gumuliauskas.
Iš tų darbų, kuriuos yra nuveikęs, teikdamas įstatymų pataisas, įvardija rūpinimąsi tremtinių ir laisvės gynėjų socialinėmis garantijomis.
"Kas kalba apie Seimą, nežinodamas jo virtuvės, dažniausia kalba klaidingai, – teigia parlamentaras. – Čia ant tavo pečių užgula daugybė darbų, išskirti prioritetus sudėtinga, didelis tempas, darbotvarkė sudaryta trim savaitėm į priekį. Bet, kaip visur, čia yra ir daug dirbančių, yra prisitaikėlių, yra ir nedirbančių."
Gerą pažymį rašo
V. Ąžuolas, kuris yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, komentuodamas savo veiklą akcentavo, jog "didžiausias darbas nudirbamas" komiteto aptarimuose ir diskusijose.
Teigia, jog iš inicijuotų įstatymų pataisų pusę pavyko priimti. Iš tų, kurių iniciatoriumi pats buvo, įvardija antstolių ir notarų įkainių apribojimą.
"Tą problemą kėlė rinkėjai, atėję į priėmimą, – iš to kilo mūsų iniciatyva, – prisiminė. – Dėl žvyrkelių asfaltavimo – taip pat. Aš buvau vienas iš iniciatorių, kad Kelių direkcijos per metus nepanaudota dalis lėšų – 25 procentai – žvyrkeliams asfaltuoti atitektų savivaldybėms. Nuo kitų metų ta nuostata jau įsigalios."
"Dideliu darbu" įvardija, kad žvyrkelių programai buvo nuspręsta tiesiogiai skirti kitais metais 2 procentus surenkamo akcizo, o dar kitais – 4 procentus.
"Lėšų žvyrkeliams padvigubės – iki 20 milijonų eurų, – tikina Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. – Ta programa bus tvari, kaip bepasikeistų Seimas, nes nuostatos įrašytos į įstatymą."
Iki kadencijos pabaigos liko metai, kas bus svarbiausia?
"Reikės peržiūrėti, kaip veikia priimti įstatymai dėl vaiko teisių apsaugos, dėl paramos įsigyjant pirmąjį būstą", – įvardijo V. Ąžuolas.
Kokį pažymį už veiklą rašytų?
"Sau – aštuonis-devynis, Seimui – aštuonis", – sako parlamentaras.
Plečia akiratį
Gerą pažymi sau rašo ir A. Gaidžiūnas: "Dešimtuku negaliu vertinti, bet aštuntuką rašau. Tik vienam dirbti praktiškai neįmanoma – tik grupėje".
"Labai svarbiu laikau darbą Kaimo reikalų komitete ir problemas, susijusias su žemės ūkiu, melioracija", – įvardija parlamentaras, pabrėždamas, jog pats "esu melioratorius".
Tik kalbėdamas apie iniciatyvą kurti melioracijos fondą ir prasidėsiančias diskusijas, kas ir kiek į jį turės mokėti, tikslina, jog interesų konflikto nėra – "melioratorius esu pagal specialybę".
A. Gaidžiūnas kartu su A. Salamakinu rengė komiteto išvadas, atmetant Prezidento veto dėl miško žemės įsigijimo ribojimo.
"Daug skambučių sulaukiau, bet pritarėm, jog reikalinga riboti. Manau, tai nacionalinio saugumo klausimas. Davėm priesaiką saugoti Lietuvos žemių vientisumą, – pabrėžė parlamentaras. – Dabar jau yra dvidešimt įmonių, kurios turi supirkusios daugiau nei po pusantro tūksnčio hektarų."
Kai kurie projektai, jo žodžiais, dar guli stalčiuose. Tarp jų – kad seniūnijų seniūnų turto deklaracijos būtų viešos.
A. Gaidžiūnas dalyvauja tokiose Seime sudarytose laikinose grupėse, kaip Maldos, Metro rėmimo, Vilniaus bei Kauno dvipolio paramos.
Ką veikia Maldos grupė sunkiai gali paaiškinti: "Ten yra toks kambarys, susirenkame per didžiąsias šventes, ateina dvasininkai.
Kur metro inicijuos? Sako, jog apie Vilniaus metro kalbama.
Gal iš Vilniaus ar Kauno kilęs, kad jų dvipoliu rūpinasi?
"Ne, aš iš Radviliškio rajono kilęs, čia tik dėl bendravimo, platesnio akiračio, verslui sąlygos gal gerės, dalyvauju ir tarpparlamentinėse grupėse, ten su ambasadoriais bendraujame", – aiškina A. Gaidžiūnas.
Visai neseniai jis įsigijo ir prabangų visureigį BMW, kainuojantį 95 tūkstančius eurų.
"Pirkau lizingu, už savo pinigus – aš versle dirbau. Ar tai prabangu? Aš kombainą perku už 300 tūkstančių eurų", – palygina Seimo narys.
Veikla – ne vien posėdžiai
V.Čmilytė-Nielsen sako, jog "dešimtukininkų" sėdėjimas salėje dar nereiškia veiklos efektyvumo.
"Kai kurie nuolat sėdi, bet nė žodžio neištaria, – sako ji. – Statistika yra tik vienas iš veiklos efektyvumo aspektų. Pati, kai tapau opozicijos lydere, įgijau papildomų privalomų veiklų ir įsipareigojimų. Turi, pavyzdžiui, dalyvauti televizijos laidose, žiniasklaidaui įvykius komentuoti. O filmavimas vyksta ir per posėdžius."
Kai tapo opozicijos lydere, sąmoningai vengusi komandiruočių į užsienį – būtų dar rečiau buvusi posėdžiuose.
"Bet manau, kad labai svarbu tinkamai Lietuvą reprezentuoti užsieniuose ir tą daryti kokybiškai. Kai Seimo narys 99 procentus laiko skiria posėdžiams, tai jis nereprenzentuoja parlamento kituose formatuose, – teigė opozicijos lyderė. – Kai tai vertinama, kaip ne darbas arba pusė darbo, tai neatitinka teisybės."
Ji atkreipė dėmesį, kad V. Simulik būtent dėl atstovavimo parlamentui daug posėdžių praleidžia. Jis dirba 27-iose tarpparlamentinėse grupėse, plius yra Baltijos šalių asamblėjos Lietuvos delegacijos vadovas.
V.Čmilytė-Nielsen neslepia, jog opozicijos teikiami projektai yra atmetami: "Dėl tol, kad opozicijos, o būna, kad ir perrašomi, ir teikiami jau, kaip pozicijos".
