Naujausios
Penktadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė kiaulininkystės plėtrą Pakruojo rajone. Tokią plėtrą leidę Savivaldybės ir kitų institucijų sprendimai yra panaikinti. Savivaldybė privalėjo kompleksiškai įvertinti ne dviejų, o visų vienuolikos kompleksų statybą ir jų poveikį aplinkai ir gyventojams.
Prieš tai Europos Teisingumo Teismas taip pat akcentavo, kad kiaulizacija rajone vykdoma pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas.
„Šiaulių krašto“ leidiniai daugybę kartų rašė apie planus rajone statyti 11 kiaulių kompleksų. Akcentuota, kad užsmardinta, užteršta bus visa rajono teritorija, teršalai gali pasiekti gruntinius vandenis, bus sunaikinta ekologinė žemdirbystė, bitininkystė, nuvertės žmonių būstai.
Raginta rajono išrinktuosius atsipeikėti, pagalvoti apie savo vaikų, anūkų ateitį.
Kalbėta, kad Lietuvai nereikia gamtą ir žmonių sveikatą niokojančių investicijų.
Prieš kiaulizaciją pakilo tūkstančiai žmonių ( surinkta 5000 protesto parašų), tačiau Pakruojo valdžia ėjo savo keliu.
Ar šiandien jai nors truputį gėda? Dėl to, kad pardavinėjo savo rajoną ir Lietuvą, kad kvailino žmones.
Redakcijos žiniomis, jau praeitą savaitę buvo paruoštas rajono Tarybos nutarimo projektas, atšaukiantis sprendimą leisti statyti 11 kiaulidžių. Šį ketvirtadienį jis bus pateiktas tvirtinti Tarybai. Gal ta proga jie galėtų atsiprašyti rajono žmonių, kad veikė neteisėtai.
Bet jie — guliašininkų partija — to nepadarys. Jie kurpia ir kurps naujus planus, projektus, suras naujų agitatorių pateisinti įvairioms niekinėms studijoms ir įrodinės, kad srutų smarvė — geriausias vaistas nuo plaučių ir kvėpavimo takų ligų.
Pateikiame dviejų „Šiaulių krašto“ straipsnių apžvalgą.
2005 metų kovo pradžioje, prieš nuspręsdami, ar leisti rajone statyti 11 kailių auginimo kompleksų per dvidešimt rajono Tarybos narių priešpiet atvyko į danų kiaulių kompleksą šalia Linkuvos miesto, kurio gyventojams jau keletą metų nosis rietė srutų smarvė. ( „ Už barščių bliūdą išrinktieji pamina Lietuvos interesus“, „Šiaulių kraštas“. 2005 m. kovo 4 d.)
Apžiūrėjo kiaulides, srutų lagūnas. Netrukus buvo pakviesti ir prie stalo, kurį įvairioms politinėms partijos atstovaujantiems vietos politikieriams paruošė kiaulidės šeimininkai.
„Išdalijo po porciją kiaulienos guliašo, davė kavutės“,–įspūdžius iš politikų viešnagės kiaulidėje pasakojo rajono Tarybos narys Jonas Jurgeliūnas.
„Na, nieko tas guliašas“,–į klausimą, ar skaniai užkando, „Šiaulių kraštui“ po vaišių sakė Pakruojo rajono meras, Pakruojo socialdemokratų vadas Saulius Gegieckas.
Būtent meras užkandusiems guliašo Tarybos nariams pasiūlė balsuoti, ar jie pritartų danų investicijoms.
Rajono išrinktieji balsavo taip: 18 už danų investicijas, 4 susilaikė.
Stebėti išvažiuojamojo mokomojo rajono Tarybos posėdžio norėjo ir „Šiaulių krašto“ žurnalistai bei protestų prieš kiaulizaciją organizatorė Genovaitė Valčiukienė, bet jiems durys buvo užtrenktos.
Genovaitė Valčiukienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo prieš išvažiuojamąjį Tarybos narių posėdį į kiaulides kalbėjusi su rajono valdžia.
„Meras Saulius Gegieckas ir administracijos direktorius Emilijus Junevičius davė suprasti, kad aš nurimčiau dėl kiaulidžių prie Rozalimo. O vicemeras Juozapas Vaitelis man atvirai pasakė galįs pažadėti, kad prie Rozalimo kiaulidžių nestatys, jeigu aš neberengsiu protestų dėl kitų vietų–Siečių, Palašmenio. Man tiesiai pasiūlė–nurimti“, — redakcijai sakė G. Valčiukienė.
Ar pažadėjusi nurimti?
„Kokią turiu pilietinę teisę nurimti, jeigu matau pražūtį ne tik mūsų rajonui–visai Lietuvai“, sakė G. Valčiukienė.
Rajono tarybos nariai ir savivaldybės administracija taip pat nenurimo: žalia šviesa kiaulizacijai buvo uždegta, o politikieriai susivienijo į guliašininkų partiją, kuri vieningai po treniruotės danų kapitalo fermoje balsavo už 11 kompleksų statybas.
Ne kiaulidės — o sanatorijos
Po to ėmė lįsti kiaulidžių statytojų padlaižiautojų sukurptos ataskaitos, kuriose danų kiaulės atrodė švaresnės už aborigenus lietuvius — rajono gyventojus, kurie turėtų spygauti iš laimės, nes gyvendami šalia kiaulių auginimo fabrikų pagerins savo sveikatą. („ Danų kiaulidės pagerins lietuvių sveikatą“, „Šiaulių kraštas“, 2005 m. gegužės 19 d.)
„Kompleksų veikla iš esmės turės teigiamą poveikį visuomenės sveikatai“,–tokią išvadą teikia konsultantai poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Janina Tamošiūnienė „Šiaulių kraštui“ ataskaitos nesiryžo komentuoti, nors ją derino savo parašu.
J. Tamošiūnienė pasikliovė pavaldiniu Ekspertizių skyriaus vedėju Benediktu Morkumi–jis ataskaitą nagrinėjęs.
„Tai–mokslinis darbas, o su dokumentu mes nediskutuojame, jo negalime atmesti. Emocijų, nuomonių čia negali būti, o jeigu ir būtų, kas iš to?“ argumentavo B. Morkus.
Ataskaitoje — moksliniame darbe — rašoma: „Pakruojo rajono gyventojų sveikatos būklė palanki kiaulių kompleksų steigimui.“
Mat rajone „būdingos šiai ūkinei veiklai ligos: padažnėję kvėpavimo takų ir infekciniai susirgimai lyginant su Lietuvos gyventojų sergamumu yra daug mažiau paplitę.“
Toliau ataskaitoje neigiama tai, kas buvo teigta. Esą sergamumas infekcinėmis ligomis čia du kartus didesnis nei Lietuvos vidurkis.
Rašoma, jog „infekcines ligas sąlygojančias “nešvarias technologijas„ turi pakeisti naujos technologijos“ ir prieinama prie išvados, jog planuojamų kompleksų veikla „turės iš esmės teigiamą poveikį“ gyventojų sveikatai ir aplinkai.
Taip guliašininkai, kiaulių baronai ir jų padlaižiai tyčiojosi iš mūsų. Taip ir iki šiol.
Šios apžvalgos pradžioje prognozuota, kad kova prieš nešvarias, ekologiškai pavojingas investicvijas į žemės ūkį, negali baigtis, nes guliašininkai mėto pėdas ir vsuomenę nori apmulkinti naujai kurpiamomis programomis.
Didžiųjų kiaulynų statybų projektams ėmus strigti teismuose rajono guliašininkai dar 2009 metais vėl vieningai balsavo už Gyvulininkystės plėtros specialiojo plano ruošimą.
Šiais metais, kai minėtas planas jau buvo pristatomas visuomenei, rajone vėl kilo didelis triukšmas. Pakilo kaiulynų priešininkai, rajono ūkininkai.
Vėliau Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departyamentas pateikė išvadą, kad minėtas planas — niekinis, nes rasta daugybę neatitikimnų aplinkosauginėms normoms, faktinių klaidų.
O prieš tai, praleidę progą patylėti, prabilo guliašininkų agitatoriai.
Viename rajono laikraštyje tik inicialais save įvardinęs aiškintojas ( tiesa, tekste save pristatęs Lygumų žemės ūkio bendrovės vadovu), gyvulininkystės plėtros grėsmę supaprastinęs iki 50 — ies galvijų fermos, bando įrodinėti, kad naujoji programa — rajono žmonėms niekuo negrasina, o Pakruojis — ne turistinis rajonas, todėl neverta purkštauti dėl smarvės ir taršos.
Tą patį pakartoja ir Juozas Pupinis, savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas.(Gal vyrai straipsnius rašė prie vieno stalo?)
Taigi, Pakruojo guliašininkų partija, nors ir netenkanti savo vedlio Sauliaus Gegiecko, nenurims.
Redakcija