
Naujausios
Ir šiltnamyje, ir darže
Andželikos Budginienės šiltnamyje šiemet auga kelių dešimčių veislių pomidorai, iš viso – 130 daigų. Norint apžiūrėti, reikia palengva prasibrauti pro sulapojusias šakas ir kabančias didžiules sunkias kekes.
Raukšlėti, paprikos, baklažano formos, "širdukai", gigantai, maži "vyšniukai" – ko tik nepamatysi, tarsi iš po slepiančios skraistės, žvelgdamas nuo pažemės aukštyn ties kiekvienu stiebu.
Dar apie 30 pomidorų daigų suvešėję lauke, nuo svorio kai kurie net pagriuvę ant šono, bet šeimininkė sako, kad nieko tokio – tai norvegiška "Dwarf" rūšis, prisitaikiusi prie gana atšiaurių sąlygų: ji įprastai dera kalnuose, prie jūros, nebijo vėjų. Tik kai kurias šios rūšies veisles reikia palaistyti vandeniu su druska, kad įgautų tokį pat aromatą ir skonio sodrumą, kaip augdami jiems įprasto klimato sąlygomis.
Kiekviena veislė – savita
'Rožinis Siberijos Tigras' nesunokęs primena tamsias vynuoges, o paskui gerokai paraudonuoja. 'Alice's Dream' veislės išvaizda panaši į obuolių, 'Ametyst Jewel' – iš pradžių violetinis, po to tampa tamsiai vyšninis. 'Sart Roloise' – kaip persikas. Visos šios veislės turi labai švelnią ploną odelę, todėl tinka valgyti vaikams ir žmonėms, turintiems virškinimo problemų, nes nedirgina skrandžio. 'Garden Pearl' puikiai auga lauke, vazonuose, dera labai gausiai, vaisiai kaip vyšnaitės, o 'Ildi' – geltoni, kriaušytės formos, taip pat labai derlingi. 'Russian Orange 117' – smailėjantys "širdukai", prakandus padvelkia slyvomis. O štai 'Kosovo' veislės vaisiai užauga didžiuliai, iki 700 gramų svorio. Maišant mišrainę grietinė nusidažo raudonai", – apie kiekvieną veislę turi ką pasakyti A. Budginienė.
Ji priklauso pomidorų kolekcininkų grupei feisbuke, jungiančiai žmones iš įvairių pasaulio šalių. Kolekcininkams kiekviena veislė – tarsi asmenybė, su sava kilme, poreikiais.
Kaip pasiruošti sėklų
Joniškietė pastebi, kad Lietuvoje žmonės paprastai augina ne veislinius pomidorus, bet hibridus, nes jie reikalauja mažiau priežiūros, jie atsparesni, tačiau skonis labai skiriasi.
"Kol nesusidūriau su veisliniais pomidorais, man atrodė, kad namie auginti bet kurie jų yra skanūs, bet paragavusi, supratau, jog hibridiniai labai panašūs į parduodamus prekybos centruose. Be to, iš hibridų sėklos imti neverta, nes nežinia, kas išaugs kitais metais. O veislinio pomidoro sėklos garantuoja, kad augs tokie patys vaisiai, tik reikia jas imti iš antros arba trečios kekės gerai sunokusių vaisių nuo augalo apačios", – aiškina joniškietė.
Išimtas sėklas daugelis tradiciškai paberia ant servetėlės, popieriaus ir džiovina, bet tai klaida, nes jas reikia fermentuoti.
"Sėklas užpilu stikline šalto vandens ir 3–4 paras palaikau kambario temperatūroje. Po to per sietelį nuplaunu ir tame pačiame sietelyje palieku džiūti. Pabaigoje išrenku sugedusias, pajuodusias sėklas ir gerąsias supilu į popierines pakuotes, užrašydama pavadinimus", – pataria A. Budginienė.
Andželika Budginienė patarimų, kaip auginti pomidorus, turi daug ir mielai jais dalinasi.
* Pomidorus ji sėja apie kovo 10 dieną, į kiekvieną daigyklos indelį – po 2–3 sėklytes. Klaida būtų supilti visą saują į mažą dėžutę, kaip kartais žmonės daro, tada sudygsta "šepetys", daigeliai ištįsę ir gan silpni. Daigus moteris pikiuoja į dviejų litrus talpos specialius maišus arba tokio dydžio sulčių pakuotes.
"Kad duotų didelį derlių, pomidoras turi užsiauginti gerą šaknyną, o ne lapiją", – atkreipia dėmesį pomidorų augintoja.
* Daigų ji netręšia. Jei patalpa šilta, tik palaisto, bet ne per dažnai, nes tada jie labai išstypsta. Jei taip atsitinka, rekomenduotina pomidorus nešti į vėsesnę patalpą ir sumažinti laistymą. Daigus patartina grūdinti, tada išnešus į šiltnamį balandžio pradžioje jie puikiausiai išgyvens. Grūdinimą joniškietė atlieka taip: daigyklą uždengia sniego sluoksniu (jeigu jo būna). Pamažu tirpdamas jis geriasi į substratą, sėklos patiria šoką ir tampa atsparesnės.
* Pomidorus A. Budginienė sodina balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje maždaug 40–50 centimetrų atstumu vieną nuo kito. Į iškastą duobę deda gerą saują substrato, saują medžio pelenų, žiupsnelį trąšų pomidorams.
"Duobes gausiai prilieju ir pasodinu. Po to 10 dienų nelaistau, nes kitu atveju daigai leidžia paviršines šaknis, kartais įsimeta puvinys, o reikia, kad šaknytųsi į gylį. Po poros savaičių mulčiuoju šiaudais arba nupjauta žole. Jei anksčiau tai padarysite, dar neprigijus, šaknys negaus reikiamos šilumos", – aiškina augintoja.
* Jokiomis trąšomis nepiktnaudžiauja, tik mikroelementų, kuriuose gausu boro, tirpalu nupurškia, kai ima formuotis pirmi žiedai. Atsiradus antroms žiedų kekėms, procedūrą pakartoja, ir viskas. Dilgėlių raugo nenaudoja, nes nuo jo paprastai labai suveši lapija, o ne žiedai ir vaisiai, be to, šiuo raugu galima ir pertręšti, nudeginti daigus. Tada tenka gaivinti pelenų ištrauka.
* Pomidorų nepatartina skubėti genėti, ypač tokią vasarą, kaip ši, kai birželis tiesiog tvoskė karščiu. Po kiekviena keke reikia palikti po lapų šakelę, nes būtent per ją maistinės medžiagos pasiekia besiformuojančius vaisius. Kai kekės subręsta, tas šakeles galima pašalinti, be to, būtina išgenėti visas pažastėles.
* "Rytą arba vakare praeinu ir nupurškiu žiedus kambario temperatūros vandeniu, taip užsilaiko žiedadulkės, žiedai neišdega. O laistyti pomidorus geriausia ankstį rytą, bet ne šaltu šulinio, o pastovėjusiu kubile arba kūdros vandeniu ir pilti jį kuo arčiau žemės. Jeigu vis tik beriate trąšų, pirma žemę paliekite, negalima ant sausos berti", – pataria pomidorų augintoja.
Pomidorai mėgsta vėdinimą, tad reikia atidaryti duris, galinį langą kuo plačiau, tada nesusikaups kondensatas, o ir prapučiantis vėjas lengviau apdulkins žiedus.