
Naujausios
Duoklė gimtinei
Pastarieji metai B. Garbačauskui buvo įtempti. Bernard Garby slapyvardžiu prisistatantis atlikėjas sako, kad jo "gyvenamoji vieta" yra lėktuve. 22-ejų metų dainininkas visus metus kursuoja reisu Londonas – Niujorkas, o į Šiaulius grįžta tik kelis kartus per metus.
Nepaisant intensyvaus darbo užsienyje, apie gimtąjį kraštą B. Garbačauskas atsiliepia su didžiule pagarba.
"Šiauliuose koncertuoju kiekvienais metais, rugpjūčio mėnesį. Noriu, kad tai būtų tradicija. Viską pasiekiau būdamas užsienyje, bet Šiauliuose liko mano mokytojai, žmonės, kurie prisidėjo prie mano tobulėjimo, – sako atlikėjas. – Tiesiog išvažiuoti man atrodo negarbinga. Visada stengiuosi prisiminti savo draugus, mokytojus. Šiauliuose koncertai yra kitokie – asmeniški. Jei publikoje matau savo mokytoją ar draugą, tai galiu skirti jiems dainą".
Atlikėjas pripažino, jog nėra laiko susitikti su visais pažįstamais gimtajame mieste, tad geriausia išeitis – visus draugus pakviesti į savo koncertą.
Gyvenimo pamokos Niujorke
B. Garbačauskas savo biografijoje turi neeilinį įrašą – vaikinas baigė Juilliardo menų mokyklą Niujorke, kuri vertinama kaip viena geriausių pasaulyje. Patekti ten labai sunku. Kartu su lietuviu į akademiją įstojo vos 8 talentai, o iš viso stojančiųjų buvo 1 000.
Kai Bernardas iškeliavo į JAV, jam buvo 17 metų. Iš už Atlanto parskrido gavęs neįkainojamos patirties.
"Išmokau verslumo, disciplinos, daryti dalykus greitai ir efektyviai. Ten toks miestas, kuris niekada nemiega. Būdamas Niujoke aš užsigrūdinau. Aš Niujorką vadinčiau kietų riešutėlių miestu. Tapau tvirtesnio charakterio, mažiau nuolaidžiauju kitiems".
Tokiame megapolyje, kaip Niujorkas, privalai kovoti ne tik už pripažinimą, bet ir savo piniginės storį. Atlikėjus dideliais pinigais vilioja agentai, bet Bernardas kol kas pasiūlymams nepasiduoda.
Atlikėjui laisvė yra svarbi ir jos paleisti nenori: "Pasirašius kontraktą, man gal neleistų pasirodyti Šiauliuose, nes publikos per mažai".
Tik atvykęs į JAV, atlikėjas turėjo rūpesčių dėl pinigų, bet juodas darbas atsipirko. 2016 metais tuometinis kultūros ministras Šarūnas Birutis paskyrė Bernardui vardinę stipendiją už nuopelnus kultūros srityje ir Lietuvos vardo garsinimą tarptautiniu mastu.
"Dabar aš esu nepriklausomas, mokslai baigėsi ir koncentruojuosi tik į savo karjerą. Norėčiau įkurti stipendiją Lietuvos studentams, kurie nori pradėti savo muzikinę karjerą. Galiu turėti savo sąskaitoje milijonus, bet visada rasiu, kur juos tikslingai padėti".
Bernardas sunkiai dirba nuo pat paauglystės.
"Aš turėjau labai sunkiai dirbti. Buvo sėkmės jausmas, bet jis atėjo po sunkaus darbo, bemiegių naktų. Neturėjau net kada pavalgyti. Nenorėčiau sau leisti užmigti ant laurų, nes tam paaukojau visą savo jaunystę", – sako atlikėjas.
Sunkaus darbo aplinką vaikinui suformavo Juilliardo menų mokykla. Anot Bernardo, mokykloje jis jautė dar didesnį spaudimą nei kiti mokiniai.
"Negalėjau pavesti žmonių ir ypač savęs. Šią galimybę turėjau "išgręžti" kiek įmanoma daugiau. Visada galvodavau, kad negaliu nueiti miegoti pietų, nes tuo metu galiu padirbėti".
Dainuoja tik savo kūrybą
B. Garbačauskas savo kūrybą šiauliečiams pristatys šiandien Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Visos ten skambėsiančios dainos yra atlikėjo kūrybos.
Bernardas mažai kuria dainų apie meilę. Atlikėjas žavisi kūryba apie sau artimus žmones, dainose atranda pavydą ir neapykantą.
"Esu parašęs porą dainų apie meilę ir nėra blogai kurti apie ją. Negaliu atsakyti, kodėl man nesinori dainuoti apie meilę. Įkvėpimas ateina netikėtai".
Bernardas stengiasi neatitolti nuo Lietuvos, bet lietuviškos muzikos jis klauso mažai.
Atlikėją labai žavi dainuojamoji poezija. Vaikinas gyrė lietuvių atlikėjus, kurie sugeba panaudoti turtingą lietuvių kalbos žodyną. Kaip labiausiai patinkančius atlikėjus, Bernardas išskyrė Vytautą Kernagį ir Jurgą Šeduikytę.
Į ateitį Bernardas toli nežvelgia – menininko ateitis nenuspėjama, tad dainininkas stengiasi, kuo geriau pasiruošti artėjančiam koncertui. Anksčiau anglų kalba dainavęs atlikėjas dabar pradėjo rašyti ir lietuviškas dainas.
Aš Niujorką vadinčiau kietų riešutėlių miestu. Tapau tvirtesnio charakterio, mažiau nuolaidžiauju kitiems.