Naujausios
Laikas genėti, dezinfekuoti ir sėti
Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė kuršėniškė Daiva Gasiūnienė jau nugenėjo vaismedžius ir dekoratyvinius medžius, krūmus. Jos žodžiais, darbai sode jau įsibėgėja. Plačiau apie tai, ką reikėtų daryti jau dabar – iš pirmų lūpų.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Genėti – be gailesčio
Ponia Daiva juokiasi pasakodama, kaip kasmet gąsdina kaimynus negailestingai nugenėdama vaismedžius: „Įsitikinau, taip genimi vaismedžiai nebeserga, jų vaisiai būna saldesni, raudonesni, nes gauna daugiau saulės“.
Vaismedžius, dekoratyvinius medžius, krūmus reikėtų suskubti nugenėti dabar, kol dar neišėjo pašalas. Pavėlavus nugenėti, medžiai, krūmai neteks daug energijos, augindami šakas, kurias galiausiai nupjausite.
Kaip genėti taisyklingai? D. Gasiūnienė pirmiausia pataria kruopščiai apžiūrėti genėti planuojamą medį ar krūmą. Genimos tos šakos, kurių augimą norima pristabdyti. „Pavyzdžiui, aš visuomet geniu į vidų augančias šakas, kad oras tarp likusių medžio šakų laisvai cirkuliuotų. Genint visuomet reikia įsivaizduoti, kaip šakos atrodys su lapais. Taip pat nugeniu visus vilkaūglius – vertikaliai augančias šakas. Ypač tai aktualu padaryti vaismedžiams, nes vaisių ant tokių šakų beveik nebūna“.
Kitas stačias šakas, kurių itin daug turi, pavyzdžiui, kriaušės ponia Daiva siūlo palenkti, kad vėliau būtų lengviau skinti vaisius. Prie palenktų kriaušių šakų galima prikabinti svorius. Beje, patirtis rodo, kad ant taip palenktų šakų būna daugiau vaisių. „Žinoma, vaismedžių derėjimas bene labiausiai priklauso nuo jų veislės“, – pabrėžia kuršėniškė.
Priežiūros reikia ir spygliuočiams
Dekoratyviniai medeliai, krūmai genimi kitu tikslu – siekiant iš jų šakų išgauti norimą, patrauklią formą. Kartais tenka genėti ir norint medį, krūmą išgelbėti nuo išnykimo. „Pernai po šiltos žiemos puskiparisį gelbėjau nuo iššutimo, todėl teko paaukoti didžiąją jo šakelių dalį“, – prisimena ponia Daiva.
Dar reikėtų luktelėti norintiems pasirūpinti pušaitėmis. Gegužės antroje pusėje, pasirodžius jauniems ūgliams, šiuos bus galima pikuoti. Šių ūglių pašnekovė pataria neišmesti. Pati juos naudoja paįvairinti karštos vonios aromatui, tiesiog įmeta į vandenį. Tiesa, yra girdėjusi, kad juos galima plikyti arbatai, nuovirą naudoti plaukams skalauti.
Egles, anot pašnekovės, galima genėti bet kuriuo metu, jei yra poreikis. Žinoma, nepaliekant didelių žaizdų.
Eksperimentuojantiems su spygliuočių skiepijimu, kuršėniškė irgi pataria suskubti. Šie darbai jau turėjo būti atlikti, tačiau nespėjusiems – pats metas tai padaryti.
Laikas dezinfekuoti įrankius
Darbams darže ir gėlynuose ponia Daiva siūlo pradėti ruoštis jau dabar. Visus įrankius reikėtų dezinfekuoti vario sulfatu arba kitomis specialiomis, tam skirtomis priemonėmis. Tai neleis praeitų metų augalų ligoms atsinaujinti.
Pirmas darbas šiltnamyje – taip pat dezinfekcija, ypač jei pernai čia buvo ligotų augalų arba kenkėjų. Nepakanka pašalinti augalų liekanas. Kuršėniškė siūlo šiltnamius dezinfekuoti, deginant sieros šaškes.
Jei soduose ant medžių šakų yra likę sudžiuvusių pernykščių vaisių ar prikritusių lapų, juos būtina surinkti, sugriebti ir sudeginti. Kompostuoti nerekomenduojama, nes juose gali būti likusių kenkėjų.
„Svarbiausia sodininkams šiuo metu – pasirūpinti sėklomis. Jau pats pomidorų sėjos įkarštis, reikėtų namuose pasisėti petunijų, sulfinijų. Jei kas planuoja Motinos dienos proga mamas pradžiuginti serenčiais, taip pat turėtų suskubti jų pasisėti ant palangių“, – vardina kuršėniškė.
Netrukus tvarkysime vejas
Tik išėjus pašalui, maždaug už savaitės, esant palankiems orams, jau bus galima po žiemos atgaivinti veją. Ją reikės labai stipriai išgrėbliuoti, tačiau geriausia – naudoti specialų vejos aeratorių. Į žoliapjovę panašus prietaisas pašalins samanas, senas šaknis. Taip pat susmulkins kupstus ir dirvožemyje padarys skylutes, kurių dėka veja gaus daugiau oro.
Veją reikėtų aeruoti du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – ir rezultatas bus akivaizdus: sutvirtės šaknys, geriau augs, vešės, įsisavins trąšas.
Suplukusioje žemėje labai plinta samanos, puresnėje dirvoje jų bus mažiau: į skylutes lengvai pateks nupjauta žolė – natūrali vejos trąša, taigi veja greičiau ir geriau atsinaujins.
BATAI: „Vejai atsinaujinti po žiemos galima padėti ir ja pavaikščiojus avint specialius aeravimo batus“, – pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė kuršėniškė Daiva Gasiūnienė.
ERANTIS: Pirmoji iš po sniego jau pasirodžiusi gėlė kuršėniškės gėlyne – pavasarinis erantis. Jis gali pražysti ir žiemą per atlydį, vėliau nenušąla ir esant 20 laipsnių šalčio.
SKIEPIJIMAS: Spygliuočiai jau turėjo būti įskiepyti, tačiau dar galima suskubti tai padaryti. Pirmoje nuotraukoje – į paprastą kadagį įskiepytas žvynuotasis kadagys „Blue Star“. Antroje – paprastas kadagys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.