
Naujausios
Permainų privertė imtis suprastėjusi sveikata
– Kaip susidomėjote sveika gyvensena?
– Kai ėmiau dažnai sirgti, nusprendžiau, kad tai nėra normalu, ir pradėjau ieškoti informacijos. Pamačiau, kad ji labai prieštaringa, daugelis teorijų remiasi nuomone. Tikėjau, kad yra viena kažkokia tiesa, nes visų mūsų organizmai veikia panašiai. Pradėjau remtis grynai moksliniais tyrimais ir atradau, kad viskas jau seniai yra žinoma, svarbu žinoti, kaip maistas veikia mūsų kūnus ir sveikatą.
Keičiau mitybą, pradėjau jaustis geriau, ir mane tai motyvavo toliau domėtis, judėti į priekį ir tada nusprendžiau viską surašyti į knygą "Cukraus detoksas", kad žmonėms būtų lengviau. Sugalvojau visokių receptų, nes kai pakeiti mitybą, būna labai sunku, nes neaišku, ką valgyti, kaip gaminti sveikai ir lengvai.
– Kas buvo sunkiausia keičiant mitybos įpročius?
– Sunkiausia yra išeiti iš komforto zonos. Mes visą gyvenimą pripratę valgyti tam tikrus patiekalus, ir jie mums teikia malonumą, džiaugsmą, tai yra tradicijos ir visa kita. Kai žmonėms sakau, kad reikia atsisakyti rafinuoto cukraus, baltų kvietinių miltų, kai kuriems būna labai baisu, nes atrodo, kad reikia atsisakyti beveik visko, ką buvo įpratę valgyti. Aš išmokau pasigaminti įprastus patiekalus sveikesnius, pakeitus miltus, cukrų kitais ingredientais. Ir tada galima džiaugtis tais pačiais komforto patiekalais, bet jau sveikesniais.
Cukrus kaip narkotikas
– Kas yra cukraus detoksas?
– Moksliškai yra įrodyta, kad cukrus sukelia priklausomybę, stimuliuoja tuos pačius smegenų centrus, kaip ir narkotikai. Cukraus detoksas yra cukraus priklausomybės atsisakymas. Balti miltai, valyti ryžiai veikia mūsų organizmą panašiai kaip cukrus.
Mūsų organizme labai daug blogųjų bakterijų, jų šalutinis produktas yra toksinai, kurie pažeidžia ląsteles, ir mes pradedame sirgti įvairiomis ligomis. Kaip to atsikratyti? Jas įmanoma įveikti natūraliomis priemonėmis, bet taip pat svarbu neduoti joms maisto, o bakterijos, grybeliai, vėžinės ląstelės valgo cukrų.
Per pastaruosius 50 metų mūsų maistas labai pasikeitė – žemės ūkis ėmė naudoti ypač daug sintetinių trąšų, herbicidų, patys augalai buvo modifikuoti. Maisto pramonė ėmė plačiai naudoti rafinuotus produktus, maisto priedus. Mūsų organizmai negali prie tokių pokyčių taip greitai prisitaikyti, todėl tokie produktai tampa mūsų paslėptaisiais alergenais.
Cukraus detoksas padeda surasti savo slaptuosius alergenus, ir jų atsisakius žymiai pagerėja sveikata ir savijauta. Be to, tai yra programa, kuri padeda maitintis, gyventi kitaip, tai pirmas labai didelis ir svarbus žingsnis į sveiką gyvenseną. Tada jau galima mokytis klausyti savo organizmo. Kol esame priklausomi nuo cukraus, girdime ne savo šauksmą, o priklausomybės ir blogųjų bakterijų šauksmą.
Kol esame priklausomi nuo cukraus, girdime ne savo šauksmą, o priklausomybės ir blogųjų bakterijų šauksmą.
– Kam patartumėte imtis cukraus detokso?
– Kai žmogus neranda ligos priežasties, kai imuninė sistema nusilpusi. Po cukraus detokso, analizuojant simptomus, jau įmanoma pasakyti, ką toliau žmogui reikia pakeisti. Bet kol jo mityboje daug kenksmingų, nenaudingų produktų, nustatyti ligos priežasties nesugebės net geriausias gydytojas. Dažnai taip ir būna, eina žmogus iš kabineto į kabinetą, pasidaro visus tyrimus, o blogos savijautos priežastis taip ir lieka neaiški. O priežastis gali būti tiesiog nesveikas gyvenimo būdas.
– Kiek laiko trunka cukraus detokso programa?
– Programa yra keturios savaitės. Per jas mes nevartojame jokių cukrų, leidžiame organams ir imunitetui atsikurti. Dar keturios savaitės yra stabilizavimosi periodas, kai grąžiname į mitybą natūralius saldiklius.
Pirmus geruosius pokyčius galima pastebėti jau po dviejų savaičių, kai organizmas pradeda sveikti, mes pradedame jaustis geriau, atsiranda daugiau energijos, ir svoris, kam tai aktualu, krenta savaime. Tai pats sveikiausias, natūraliausias svorio metimo būdas, nes sveikas organizmas papildomų kilogramų nekaupia, jie ištirpsta savaime.
– Ar cukraus programa pradedama iš karto, ar palaipsniui, atsisakant tam tikrų produktų?
– Jeigu norime maksimalių rezultatų, cukraus detokso programa taip ir sudėliota, kad per trumpiausią laiką gauti maksimaliai geriausią rezultatą.
Pirmas žingsnis yra atsisakyti rafinuoto cukraus ir baltų miltų. Jeigu žmogus tik mažins jų kiekius, greičiausiai teigiamų rezultatų nesulauks, nes priklausomybės galima atsikratyti tik atsisakius narkotinės medžiagos.
Daugelis įsivaizduoja, kad tai labai baisu, kad daugiau niekada gyvenime negalės suvalgyti nė saldainėlio. Iš tikrųjų taip nėra. Detokso ir regeneracijos metu mes nevartojame cukraus visai, bet paskui, kai organizmas yra sveikas, mes tikrai galime kartą per savaitę suvalgyti kažko saldaus: ledų, torto gabaliuką, saldainį, ir nejausti žalingo poveikio. Problema tai, kad mes valgome tokius dalykus kasdien ir net kelis kartus per dieną.
Svarbu išmokti kitaip žiūrėti į maistą. Tada atsikuria skonio receptoriai, ir mes pradedame jausti sotumą iš natūralaus maisto, ir potraukis saldumynams savaime išnyksta. Bet kuo dažniau pradedame piktnaudžiauti saldumynais, tuo didesnė tikimybė, kad priklausomybė grįš.
– Cukraus detokso metu turbūt tenka atsisakyti visko, kas saldu, taigi ir vaisių bei saldžių daržovių?
– Detokso metu vengiame vaisių ir saldžių daržovių mėnesį laiko. Kam taip daroma? Jeigu mes turime blogųjų bakterijų išvešėjimą, joms visiškai tas pats, ką valgyti – cukrų, pyragėlį ar dėžutę datulių. Jeigu mes turime priklausomybę cukrui, tai ir vaisių valgome daug. Fruktozė apkrauna kepenis, o cukraus detokso esmė – nuriebinti kepenis, leisti joms atsikurti.
Po detokso vaisiai palaipsniui grąžinami į mitybą, pradedant nuo mažiausiai saldžių. Kai neturime priklausomybės, valgyti vaisius visiškai saugu.
– Kokie prieskoniniai augalai, žolelės padeda kovoti su bakterijų išvešėjimu, uždegimais?
– Tinka viskas, ką mes vadiname prieskoniais. Jų reikėtų valgyti kuo daugiau ir netgi jų mišinius vartoti kaip preparatą. Gvazdikėliai, cinamonas, imbieras, kajeno pipirai, ciberžolė, rozmarinas, čiobrelis, raudonėlis, svogūnas, česnakas ir daugelis kitų prieskonių yra mūsų vaistas ir labai geri organizmo draugai.
Per dieną veganu netampama
– Kaip neperlenkti lazdos keičiant mitybos įpročius?
– Svarbu nepulti į kraštutinumus. Jeigu šiandien mes esame visavalgiai, nereikia turėti iliuzijos, kad rytoj galime tapti žaliavalgiais ar veganais. Tokio radikalaus šuolio tikrai nereikia daryti. Mūsų organizmas turi išmokti virškinti kitaip. Jeigu niekada nevalgėme daržovių ir staiga pradedame valgyti vien jas ir dar žalias, mes neturėsime nei fermentų, nei enzimų joms suvirškinti ir įsisavinti. Tuomet gali ir pilvą pūsti, ir skaudėti galvą, ir netgi susirgti galima.
Reikia eiti žingsneliais. Pirmiausiai atsisakyti to, kas nenaudinga: perdirbtų maisto produktų, hidrintų riebalų, cukraus, baltų miltų. Ar atsisakyti mėsos, pieno produktų, organizmas pats pasakys.
Žmonės dažnai pradeda ne nuo to, svarsto, ar galima derinti angliavandenius su baltymais. Jeigu jūsų mityboje daug nenaudingų medžiagų, tikrai ne laikas galvoti apie produktų suderinamumą.
– Labai daug teorijų yra apie tai, kaip dažnai per dieną reikia valgyti. Kaip siūlytumėte jūs?
– Aš remiuosi moksliniais tyrimais ir medikų praktika. Mūsų virškinimo organai nėra prisitaikę dirbti visą parą. Kuo mažiau dirba, tuo geriau jaučiasi. Kai mes nuolat užkandžiaujame, labai apkrauname virškinimo sistemą, sukeliame cukraus kiekio kraujyje šuolius, ilgainiui tai turi neigiamų pasekmių.
Mes visada labai bijome išalkti ir nešiojamės su savimi užkandukų. Tyrimai parodė, kad tuomet, kai mūsų organizmas pradeda jausti alkį, mūsų ląstelės atsinaujina, stabdomi senėjimo procesai. Todėl labai naudingos iškrovos dienos (kartą per savaitę ar kartą per mėnesį) arba protarpinis badavimas (tarp valgymų daromas 12–16 valandų tarpas). Kokį būdą pasirinkti, kiekvienas turi nusistatyti pats, kad būtų komfortiška.
Valgymo kas dvi–trys valandos mitas kilo iš sporto klubų pramonės, kai nenatūraliomis priemonėmis prisiauginama raumenų ir tiems raumenims išmaitinti reikalingas nuolatinis valgymas.
– Esate ne kartą kalbėjusi apie emocinį valgymą. Kas tai yra?
– Mes visi esame emociniai valgytojai daugiau ar mažiau, ir tai formuojasi nuo pat kūdikystės. Kai mums gyvenime trūksta veiklos, džiaugsmo, mes valgome.
Sveikuolių stovyklose darome savęs pažinimo praktikas, kuriose mokomės surasti emocinio valgymo priežastis ir iš emocinio valgytojo tapti sąmoningu valgytoju.
Paprastai mes negalvojame apie maistą tada, kai esame laimingi, užsiėmę įdomia veikla, esame geroje kompanijoje. Svarbu surasti tokius momentus savo gyvenime ir po truputėlį keisti savo įpročius sveikatai naudingais.
Produktai, kurių siūloma atsisakyti cukraus detokso metu
Actas (išskyrus obuolių), alkoholis, anakardžiai, baltieji ryžiai, batatai, bulvės, cukrus, duona su glitimu, džiovinti vaisiai, energiniai gėrimai, fruktozė, gaivieji gėrimai, glitimas, gliukozė, granola (grūdų dribsniai, pakepinti su medumi), greitas maistas, grietinėlė, saldinti jogurtai, kardžuvė, ketčupas, kviečiai, lašiša (auginta fermose), lydyti sūriai, maisto priedai, majonezas, makaronai su glitimu, margarinas, marinuotos daržovės, medus, mielės, miežiai, nealkoholinis alus, gira, pelėsiniai sūriai, perdirbti mėsos gaminiai, pienas, rafinuoti aliejai, rugiai, salotų padažai, sausi pusryčiai, sirupai, soja, sojos pienas, spelta, tunas, uogos, vaisiai, vaisių sultys, varškės sūreliai, žemės riešutai.
Mažia vartoti burokėlių, kavos, kukurūzų (genetiškai modifikuotų nevartoti!), moliūgų, morkų, pomidorų, pupelių, stevijos, sviestinių moliūgų, žalių žirnelių, žaliosios ir juodosios arbatos.
Produktai, kuriuos tinka vartoti laikantis cukraus detokso programos
Agurkai, alyvuogės (be acto), alyvuogių aliejus (ypač tyras), anvinžirniai, avižos, avižų pienas, avokadai, baltieji ridikai, baklažanai, bolivinė balanda, briuseliniai kopūstai, brokoliai, burnočiai, ispaninio šalavijo (čija) sėklos, citrinos, cukinijos, garstyčios, grietinė, grikiai, grybai (ekologiški arba miško), jogurtas (natūralus), jūržolės, sūriai (fermentinis, feta, mocarela), kefyras, kiaušiniai (laisvai laikomų vištų), kokosas (pienas, drožlės), kopūstai, krienai, lazdynų riešutai, lęšiai, linų sėmenys, migdolai (riešutai, miltai, migdolų pienas), moliūgų sėklos, porai, prieskoninės žolelės, rauginti kopūstai, rauginti agurkai, ridikėliai, rudieji ryžiai, rūgpienis, salierai, salotos, sardinės, saulėgrąžų sėklos, sezamų sėklos, skumbrės, soros, sviestas, šparaginės pupelės, varškė.