Naujausios
KOMENTARAS
Vaiko klyksmas prieš kaukėtą teisėtvarką
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Į redakciją paskambino kelmiškis Stasys Bukantis. Garbaus amžiaus, meniškos prigimties žmogus pasibaisėjo įvykiais Garliavoje.
„Man priminė pokarį, kai trėmė į Sibirą. Tuomet irgi klykė savo namus priversti palikti vaikai. Skirtumas tik tas, kad anuomet vaikus iš namų plėšė stribai, o dabar – kaukėti vyrai, neva teisingumo vykdytojai. Ką turi jausti maža mergaitė, kai prie jos artinasi toks kaukėtas dėdė? Nejaugi anūkėlę užauginę seneliai turėjo abejingai stovėti, kai mažylė išgyvena tokį siaubą.“
Tam, kas dedasi mūsų šalyje, neabejingas pilietis mąsto taip kaip dauguma Lietuvos žmonių. Tačiau mūsų mąstymą į šipulius daužo vyriausieji vaiko teisių sergėtojai ir teisėsaugininkai.
Karingai nusiteikusi antstolė sako, jog kitą kartą mergaitę tikrai paims. Lyg kokią Bastiliją ar Iraką... Lyg mažylė būtų ne gyvas žmogus, o koks daiktas.
Bandyta „paimti“ pačiu brutaliausiu būdu. Ar įmanoma dar šiurkščiau ir brutaliau?
Įmanoma – su vilkšuniais, panaudojant ašarines dujas ir kitas spec.priemones.
Vyriausioji vaiko teisių sergėtoja viešai pasmerkia savo pavaldinę iš Kauno.
Pasirodo, dorai savo pareigą atlikusi vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja neturėjo nutraukti mažylės draskymo akcijos ir išvaryti iš senelių trobos kaukėtų dėdžių.
Nenustebtume, jog už tai vaiko teises gynusi moteris prarastų darbą. Juk dar prisimename, kaip po ketinimo atsistatydinti vėl pradėjusi dirbti vaiko teisių gynėja viešai pareiškė neisianti su violetine revoliucija.
Viena į redakciją užsukusi skaitytoja klausė, kaip čia yra. „Filmuotoje medžiagoje nesimato, kad Stankūnaitė po nesėkmingo bandymo išvilkti dukrą iš Kedžių namų būtų išėjusi padaužta akimi. O kitą dieną televizijos laidoje jau sėdi pamėlusiu paakiu. Trečią dieną sužinome, kad jai sudavęs senukas Kedys. Viskas surežisuota,“ – piktinasi moteris.
Režisūra kvepia ne tik padaužta vienos iš svarbiausių Garliavos istorijos personų akis.
Ar ne režisūra šiomis dienomis ypač sustiprėjęs visuotinis puolimas prieš mergaitės globėją teisėją Neringą Venckienę? Ji pjudoma visomis įmanomomis institucijomis.
Netgi anksčiau velniais teismo antstolius išvadinęs kovotojas perviliotas į priešingą barikadų pusę.
Atmetus ir vienos, ir kitos pusės ambicijas, regis, svarbiausia turėtų būti pačios mergaitės nuomonė. Jos interesai.
Ar kas nors kada nors ramioje aplinkoje jos paklausė, su kuo ji nori gyventi?
Ar nieko nesako tai, kad drauge su močiute parversta ant žemės ir skaudžiai raudodama mergaitė motiną vadina melage, šlykštyne ir pedofile?
Ar ir tokiai ekstremaliai situacijai seneliai ir globėja ją paruošė?
Deja, net pats teisingumo ministras, kito pedofilijos bylos herojaus Andriaus Ūso žūties dieną atsiradęs netoli avarijos vietos, po grumtynių Garliavoje viešoje erdvėje samprotauja,esą ir jo vaikai dažnai daug ko nenori.
Nenori eiti į darželį, mokytis ir panašiai. Bet ar eiti į darželį ir eiti gyventi pas motiną, ant kurios krenta tegu ir neįrodytas ( o gal nenorėtas įrodyti?) savo vaiko sutenerės šešėlis, yra tas pats?
Kaip atsitinka, kad varganoje mūsų šalelėje tie, kurie turi ginti teisingumą, staiga atsiduria priešingoje barikadų pusėje?
Kaip turi jaustis doroje šeimoje būrį savo vaikų auginanti ir duoną jiems uždirbanti motina girdėdama, Stankūnaitės samprotavimus, jog jai ir dukrelei nieko netrūks, nors pati neturi namų ir niekur nedirba?
Už ką šiai moteriai suteiktos vos ne prezidentės privilegijos? Ji saugoma, išlaikoma, vežiojama.
Kodėl taip skubama paimti mergaitę? Kodėl nepalaukus, kol ji paaugs, pati susivoks su kuo ir kaip nori gyventi?
O gal bijoma, kad ji užaugs ir kada nors viešai papasakos visą tiesą? Kas atsakys, jei mergaitė vieną dieną negrįš iš mokyklos, žus avarijoje arba prigers baloje, kaip paskutinė ir svarbiausioji pedofilijos bylos liudytoja?
„Už ką šiai moteriai suteiktos vos ne prezidentės privilegijos? Ji saugoma, išlaikoma, vežiojama.“
