
Naujausios
Ekskursiją Žagarės žydų paveldo takais vedė gidas, vietos gyventojas Saulius Mitrikas. Jis papasakojo, kad Žagarėje XIX amžiaus viduryje daugiau nei 90 procentų gyventojų buvo žydai, kurie užsiėmė verslais, prekyba. Mieste tuo metu buvo beveik 200 prekybos įmonių, viešbučių, fabrikėlių.
1916 metais nutiesus geležinkelį nuo Šiaulių iki Jelgavos, labai paspartėjo Joniškio augimas, o Žagarės ekonominė plėtra sustojo. Tad žydai ėmė keltis į didesnius pramoninius miestus bei emigruoti. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse jų bebuvo apie 1000. Beveik visi šie žmonės, kuriems nepavyko arba kurie net nebandė pabėgti, ir žydai, suvežti į getą iš Pašvitinio, Linkuvos, Žeimelio sušaudyti miesto parke. Iš viso nužudyta beveik trys tūkstančiai vyrų, moterų, vaikų.
Ekskursija vedė prie sinagogų, kur dabar veikia priešgaisrinė tarnyba ir Specialiosios mokyklos sporto salė, stabtelta miesto aikštėje, kur prieš šimtmetį stovėjo dvi eilės žydų krautuvėlių, prie ritualinės skerdyklos Pakalnės gatvėje, brolių Strulių malūno, vilnų karšyklos, Naujosios Žagarės žydų kapinių.
Po pasivaikščiojimo žydų kultūros paveldo keliais į Kultūros centrą kvietė koncertas. Muzikantų kolektyvas „Rakija Klezmer orkestar“ grojo įsimenančią, aistringą šventinę muziką – litvakų, Rumunijos, Odesos žydų palikimą. Jaunuoliai, susibūrę į mini orkestrą, labiausiai orientuojasi į litvakišką klezmerio muziką, kuri apima visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją.
Po emocingų klezmerių ritmų susikaupimo pareikalavo dirbtuvėlės „Lėlių namuose“, kur tautodailininkė Aušra Petrauskienė mokė norinčius pasigaminti rištines lėles su žydiškais motyvais. Pavyzdžiu buvo paimta tautodailininkės tėvelio iš Izraelio parvežta lėlė.
Šį renginį pagal projektą organizavo Žagarės kultūros centras (projekto autorė Diana Sičiovienė), Jį rėmė Lietuvos kultūros taryba. Taip pat žagariečių laukia žydų kultūrinės programos tęsinys. Visą rugsėjo mėnesį kiekvieną antradienį kultūros centre bus rodomi Izraelio kino filmai (projektas „Izraelio kinas tavo mieste“).

