Naujausios
Sagės gimsta po pamokų
Vienuolikametė šiaulietė Kotryna Najulytė praveria nedidelę kartoninę dėžutę. Joje, greta spalvingų, delne telpančių pačios veltų kiškučio, avytės, mergaitės – keletas sagių-meškiukų. Šių labai skirtingų lepečkojų per pastaruosius porą metų mergaitė sukūrė keletą dešimčių. Trys iš jų netrukus iškeliaus net į Japoniją.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Rankdarbiai sklinda po pasaulį
„Visuomet mėgau rankdarbius“, – sako penktokė, prieš dvejus metus internete pamačiusi iš veltinio veltų meškiukų fotografijas. Sudomino, todėl susirado aprašymą, kaip tokius pasigaminti, paprašė mamos nupirkti reikiamų įrankių, medžiagų. Prie sukurto meškučio prisiuvo žiogelį ir juo papuošė į darbą ėjusią mamą.
„Ir prasidėjo“, – linksmai atsidūsta, prisimindama, kaip originaliais meškiukais panoro pasipuošti mamos bendradarbės.
Dabar dėl dovanų nesuka galvos. „Prieš Kalėdas gal apie 20 meškiukų buvau padariusi“, – skaičiuoja.
Draugams, pažįstamiems kuriami Kotrynos meškiukai jau yra apsilankę net Amerikoje. Keli iš jų lydėjo už Atlanto koncertavusius berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ dainorėlius. Trys nauji meškiukai artimiausiu metu turėtų apsigyventi Japonijoje.
„Vasarą, talkinant mamai, meškiukus „įmeškinsime“ interneto svetainėje, gal atsiras norinčių jų įsigyti“, – ateities planus kuria mergaitė.
Kiekvienam meškiukui – savo vardas
Visi Kotrynos kurti meškiukai – vienetiniai, dviejų vienodų tarp jų nėra.
Viename socialinių tinklalapių sukurtame profilyje talpinanti naujausių meškiukų nuotraukas mergaitė kviečia visus norinčius sugalvoti jiems vardus. Nors daugelis vardus atsineša su savimi.
Žalioji meškutė su ramune ant pilvelio – Ramunė, rimtuolis juodas meškinas – Jokūbas, bitutę primenanti juodai geltona dryžuota meškutė – Bitė Maja, net linksmas ilgaausis zuikis ir velta avytė neliko be vardų.
„Čia – Zigmas ir Raminta“, – pristato Kotryna. Pažvelgusi į juos, suprantu, ką Kotryna minėjo apie savaime atsinešamus vardus, gi tikrai Zigmas ir Raminta!
Nors kartais iš vilnos suvelia ir kitų „padarėlių“, meškiukai mergaitei – mieliausi.
Pati meškiuko neįsisega
Penktokė meškiukus dažniausiai velia vakarais, po pamokų arba savaitgaliais. Vienas vakaras – vienas meškiukas. „Kai sužinau, kokiam žmogui bus skirtas meškiukas, viskas vyksta savaime. Jaučiu, kokia spalva tiktų ir patiktų tam žmogui, o paskui pridedu meškučiui kitų akcentų – nuspalvinu žandukus, pilvelį, dar kokią detalę sugalvoju“, – pasakoja jaunoji autorė.
Paprašyta parodyti, kaip gimsta meškiukai, Kotryna išsitraukia porolono gabalėlį, specialią adatą su dantukais, skirtą vilnai velti, paima spalvotą vilnos gabalėlį (tokių turi visą maišelį).
Vilną ima badyti adata tol, kol vilna susivelia ir įgauna reikiamą formą. Tuomet prideda kitų spalvų vilnos gabalėlių. Prisiuva karoliukus-akytes, išsiuvinėja nosytę ir burnytę, prisiuva žiogelį meškiukui prisegti.
Mergaitė prisipažįsta segės-meškiuko nenešiojanti. „Šiandien buvau įsisegusi pačios suveltą mergaitę. Ištvėriau su ja vos vieną pamoką, vėliau nusisegiau. Matyt, su manimi pabuvę mano darbeliai nori kitur išeiti“, – juokiasi moksleivė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MERGAITĖ: Kotryna savo sukurtą mergaitę kartą buvo įsisegusi, bet maloniau matyti, kaip jos veltomis sagėmis puošiasi kiti.
RANKDARBIAI: Kotryna Najulytė dabar teturi vos keletą pačios suveltų meškiukų ir kitų „padarėlių“, dauguma jų – jau padovanoti.
VARDAI: Meškiukai Bitė Maja (dešinėje) ir Matas Jonas jaunesnysis.
POMĖGIS: Kiekvieną laisvą minutę Kotryna skuba į rankas paimti meškiukams velti reikiamas medžiagas ir priemones.