Naujausios
GYVENIMO PRIESKONIAI
Ufonautai
Užėjau į kirpyklą. Kaip visada, be išankstinio perspėjimo. Juk tikriems vyrams nereikia „ševeliūros“. Pakanka tik patrumpinti. Laukiu savo eilės ir vartau žurnalus.
Viename – intriguojanti žinia, kad mes, vyrai ir moterys, esame iš skirtingų planetų. Moterys – iš Veneros, o vyrai, žinoma, iš Marso. Jei poetiškiau – Venera kupina meilės ir švelnumo. Marsas – karo dievų buveinė.
Dar kartą peržvelgiau viršelį. Gal čia koks ezoterinis leidinys. Pasirodo visų gerbiamas žurnalas, tiesa, subalansuotas ambicingoms moterims.
Tai ką vyrai kadaise veikė Marse? Ir kaip moterims sekėsi Veneroje be mūsų? Kaip jie vieni be kitų gyveno ir rodė dėmesį per tokį atstumą. Turbūt buvo rimtų priežasčių abiejų lyčių atstovams apsigyventi vienoje planetoje, Žemėje.
Matyt mes, vyrai, norėdami pasipuikuoti prieš moteris, užsižaidėme su sprogiosiomis medžiagomis. Babach!!! – moterims fejerverkai dangaus skliaute, o mums – nebetinkama gyventi planeta. O juk tik norėjome nustebinti Veneros gyventojas.
O moterys – ne ką geresnės. Jos ten savo planetoje taip kvėpinosi, dažėsi bei pudravosi, kad atmosfera sutirštėjo – nors kirvį kabink.
Yra daug priežasčių, kodėl jos taip elgėsi. Pirmoji – dėl vyrų – gal per savo karinius teleskopus jas įžiūrės, o gal užuos. Antra – dėl konkurencijos prieš kitas Veneros gyventojas. Trečioji, kaip jos pačios mėgsta sakyti, dėl savęs. Mat gerai atrodydamos jos gerai ir jaučiasi.
Štai ir teko visiems persikelt į Žemę, kad dėmesio troškimas nebūtų toks globaliai pražūtingas. Dabar dalinasi viską perpus, tačiau senų įpročių dar liko. Moterims patinka uniformuoti vyrai, o pastarieji mėgsta, kai dailiosios lyties atstovių išorė pritrenkia ir svaigina.
Spėjau paskaityti apie mūsų įpročius, paveldėtus iš anų planetų. Mes, vyrai, miegame arčiau durų. Mat instinktyviai renkamės vietą arčiau urvo išėjimo – jei staiga kas nors pultų, reiktų apginti savo namus.
Aš tai sakyčiau, kad dabar priežastys daug žemiškesnės. Pavyzdžiui, kas kelsis ryte užkaisti kavos? Ogi – kam arčiau – vyrui.
Dar straipsnyje aiškino, kad moters regėjimo laukas platesnis, bet vyrai geriau mato prieblandoje. Tai irgi skirtingų planetų ženklai. Su šituo teiginiu dalinai sutinku, nes kai ryte ieškau kojinių, tai nerandu jų ir „ant akių“. Neabejoju, kad Veneros dukros turi slaptą pomėgį tas kojines slėpti. Išsukinėsiu namie lemputes. Žiūrėsiu, kaip orientuosis Ieva prieblandoje.
Beje, moterys mato net per plačiai. Ypač kai žiūri į veidrodį.
Skaitau toliau. Anglijoje buvo išleistas moteriškas žemėlapis. Iš abiejų pusių – tas pats vaizdas, tik apverstas. Vyrai, reikalui esant, tiesiog apsuktų tą popiergalį, tačiau moterims to per mažai.
Yra tame tiesos. Viena pažįstama ant sienos turi pasikabinusi seną žemėlapį ir jokiu būdu jo nenori nuplėšti. Mat jai taip lengviau susigaudyti, kur šiuo metu gyvena.
Dar sužinojau, kad moterims dėl tam tikrų kraujotakos savybių greičiau pasidaro šalta. Tik žinau, kai Ievai darosi vėsu – pirksim naują paltuką.
Trumpam atverčiau ir vyrams skirtą žurnalą. Čia pilna pusnuogių ir nepriekaištingai pasidažiusių Veneros dukrų, keturračių važiuoklių ir naujoviškų ginklų – visko, ko marsiečiams labiausiai reikia.
Pasiguodžiau trumpu pranešimu, jog vistik vyrų ir moterų smegenų skirtumai praktiškai neįžiūrimi, nors moterų žurnalas tvirtino atvirkščiai – jog moterys turi gerokai daugiau smegenų ir jungčių tarp pusrutulių.
Vyrai gali girtis turintys daugiau kraujo. Na taip, juk Marsas vadinamas „raudonąja“ planeta.
Taigi, mielos moterys, kai jūs vairuojate, esate tikros dangaus žvaigždės – mes jumis žavimės, o jūs mūsų nematote. Man nepatinka tik mintis, kad gyvename su ufonautėmis.
Adomas, vietinis žemietis