Nauji rinkimai – naujos partijos?

"San­tal­kos nė­ra iki šiol"

Šiau­lius ga­li­ma lai­ky­ti cent­ris­tų lop­šiu. Vac­lo­vas Ving­ras bu­vo vie­nas iš cent­ris­ti­nio ju­dė­ji­mo, ku­rio stei­gia­ma­sis su­va­žia­vi­mas įvy­ko Šiau­liuo­se 1992 me­tų rug­sė­jį, kū­rė­jų, Ro­mual­do Ozo­lo bend­ra­žy­gis, Lie­tu­vos cent­ro są­jun­gos stei­gė­jas.

"Cent­ris­tų rei­kė­jo, nes Są­jū­dy­je jau bu­vo įsi­vy­ra­vę kraš­tu­ti­nu­mai: balta–juoda, draugas–priešas, – pri­si­me­na V. Ving­ras. – Ta­da ir­gi ren­gė­mės Sei­mo rin­ki­mams. R. Ozo­las vi­sa­da bu­vo san­tal­kos ša­li­nin­kas, vi­sa­da pa­brėž­da­vo, jog rei­kia tel­kian­čios idė­jos. La­bai gai­la, kad tos san­tal­kos iki šiol nė­ra. Da­bar­ti­nė Cent­ro par­ti­ja – vi­siš­kai ne­be ta, ne tas in­te­lek­ti­nis po­ten­cia­las."

Ver­tin­da­mas par­ti­jų kū­ri­mo­si pro­ce­sus ir sa­vo pa­tir­tį, tei­gia, jog bu­vo klai­da Lie­tu­vos cent­ro są­jun­gai "su­si­dė­ti" su li­be­ra­lais. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga su­by­rė­jo, o po to by­rė­jo, sky­rė­si ir li­be­ra­lų ku­ria­mos par­ti­jos. Iki šiol tas pro­ce­sas ne­sus­to­jęs.

"Iš li­be­ra­lų da­bar dar Lais­vės par­ti­ja at­si­ra­do. Kas tai yra?! Tai tik idė­jų ne­bu­vi­mas. Ne­kal­bė­kim apie ideo­lo­gi­jas – ne­su­ge­ba­me idė­jų iš­kel­ti, ne­su­ge­ba­me su­si­telk­ti, ne­mo­ka­me su­for­mu­luo­ti bend­rų tiks­lų, – įvar­di­ja V. Ving­ras. – Vi­sa tai ro­do mū­sų silp­nu­mą."

Jis vie­na­reikš­miai ne­ga­ty­viai ver­ti­na nau­jų par­ti­jų kū­ri­mą skai­dant par­ti­jas. Iro­ni­zuo­ja, jog "skai­dy­ma­sis ta­po ma­da, sky­ry­bo­mis iš rei­ka­lo". Su­sis­kai­dė li­be­ra­lai, so­cial­de­mok­ra­tai, o da­bar nuo Tė­vy­nės są­jun­gos ban­do­ma at­skel­ti krikš­čio­nis-de­mok­ra­tus.

Sei­mo na­rys Ri­man­tas Da­gys, ku­rio na­rys­tę Tė­vy­nės są­jun­ga-krikš­čio­nys de­mok­ra­tai su­stab­dė, kar­tu su Vy­tau­tu Radž­vi­lu, Vy­tau­tu Si­ni­ca ini­ci­juo­ja nau­ją par­ti­ją.

V. Ving­ras ne­sle­pia tu­rė­jęs pro­gos pa­žin­ti ir V. Si­ni­cą, ir V. Radž­vi­lą, ku­riuos ver­ti­na kaip as­me­ny­bes.

Pats pa­lai­ko Ar­vy­do Juo­zai­čio ini­cia­ty­vą kur­ti nau­ją par­ti­ją. Ma­no, jog jis tę­sia R. Ozo­lo dar­bą, kel­da­mas tau­ti­nio iden­ti­te­to, tė­vy­nės mei­lės, pa­trio­tiz­mo, šei­mos stip­ri­ni­mo svar­bą.

To­kiai par­ti­jai ma­to ni­šą: "Gy­ven­se­nos su­si­ni­ve­lia­vo, o kas da­ro mus tau­ta? Kul­tū­ra, kal­ba, tra­di­ci­jos, ku­rias tu­ri­me iš­sau­go­ti, tu­ri­me lik­ti sa­vi­mi ir bū­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Lie­tu­va yra tik čia, taip sa­kė ir R. Ozo­las."

"Bet nei­gia­mai ver­ti­nu, kad at­ski­rai par­ti­jas ku­ria ir tar­pu­sa­vy­je ne­ga­li su­si­tar­ti Ar­vy­das Juo­zai­tis ir Vy­tau­tas Radž­vi­las, nors tas pa­čias idė­jas ke­lia. Ne­ga­li įta­ko­mis pa­si­da­lin­ti, nu­spręs­ti, ku­ris bus pir­mas?" – ak­cen­tuo­ja bu­vęs po­li­ti­kas.

Krū­va prie­lai­dų nau­joms at­si­ras­ti

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras, jo­kiai par­ti­jai ne­bep­rik­lau­so, o po­li­ti­nę kar­je­rą pra­dė­jo su li­be­ra­lais. Bu­vo vie­nas iš pir­mų­jų At­gi­mi­mo me­tais įkur­tos Li­be­ra­lų sa­jun­gos na­rių, va­do­va­vo Šiau­lių mies­to li­be­ra­lams.

Kaž­ka­da vis juo­kau­da­vo, kad "bu­vau ir li­kau to­je pa­čio­je li­be­ra­lų par­ti­jo­je, nuo ku­rios ki­ti at­si­skir­da­vo."

Žvelg­da­mas į šian­dien vyks­tan­čius po­li­ti­nius pro­ce­sus, tei­gia, jog juos le­mia ne tik vi­di­nis Lie­tu­vos, bet ir pa­sau­li­nis kon­teks­tas.

"Nau­jų par­ti­jų, gir­džiu, bus daug, o vie­na iš prie­lai­dų joms at­si­ras­ti yra ta, kad pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį Lie­tu­vo­je nuo­sek­liai bu­vo dau­žo­mos vei­kian­čios di­džio­sios par­ti­jos, – pa­ste­bi V. Ma­zu­ro­nis. – Prie to Da­lia Gry­baus­kai­tė daug pri­si­dė­jo – iš­mu­šė ko­ne vi­sas, iš­sky­rus vie­ną. O tuš­čia erd­vė ne­bū­na – at­si­ran­da vie­ta nau­jiems da­ri­niams."

Ki­ta ver­tus, pa­ste­bi, jog vi­sos nau­jos par­ti­jos iš pra­džių va­di­na­mos "iš­si­šo­kė­lė­mis", po to "tra­di­ci­nė­mis", o vė­liau tam­pa "stag­nuo­jan­čio­mis", "mirš­tan­čio­mis".

"Nau­jus ju­dė­ji­mus vi­sur gim­do tra­di­ci­nių ideo­lo­gi­jų su­stin­gi­mas, ne­su­ge­bė­ji­mas rea­guo­ti į po­ky­čius, – ak­cen­tuo­ja bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras. – At­si­ran­da at­si­sky­ri­mo nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos, pa­bė­gė­lių rė­mi­mo, vi­so­kių ma­žu­mų ju­dė­ji­mai, at­si­ran­da ir pa­si­prie­ši­ni­mas – ko­va už tau­tą, už vals­ty­bę, už tra­di­ci­nius da­ly­kus. Tai vyks­ta ir Vo­kie­ti­jo­je, ir Len­ki­jo­je, ir Veng­ri­jo­je, ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ir Pran­cū­zi­jo­je. Nea­be­jo­ti­nai tai per­si­duo­da ir Lie­tu­vai."

Tik pa­brė­žia, kad pas mus daug le­mia "spe­ci­fi­niai bruo­žai" – as­me­niš­ku­mai, skal­dan­tis par­ti­jas, jų nie­ki­ni­mas.

Ne­nei­gia, jog par­ti­jo­se yra vis­ko – ir va­gys­čių, ir ne­są­žin­gu­mo.

"Bet kai vi­suo­me­nė­je ku­ria­mas įvaiz­dis, jog par­ti­jos – blo­gis, griau­na­mas de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės pa­ma­tas, – tei­gia V. Ma­zu­ro­nis. – Šian­dien jau tu­ri­me to­kį re­zul­ta­tą, kad Prem­je­ras yra ne­par­ti­nis, Pre­zi­den­tas – ne­par­ti­nis, nuo par­ti­jų at­si­žeg­no­ja­ma. Jei­gu at­me­ta­mas vals­ty­bės val­dy­mas per par­ti­jas, per par­ti­nę sis­te­mą, tai ki­tas žings­nis – dik­ta­tū­ra."

To­dėl tei­gia­mai ver­ti­na ini­cia­ty­vas kur­ti par­ti­jas.

"Par­ti­jas kur­ti ne­leng­va, prie jų vi­so­kių vei­kė­jų pri­si­šlie­ja ir klai­dų da­ro­ma, bet, sa­ko­ma, per kan­čias – į žvaigž­des, – vaiz­džiai pa­ly­gi­na. – Po­li­ti­nia­me lau­ke evo­liu­ci­ja yra ge­rai, o "se­no­sios" par­ti­jos – nors ko­kios jos se­nos, vos tris de­šimt­me­čius vei­kia – tu­ri trans­for­muo­tis, keis­tis ar­ba bus nu­šluo­tos tų nau­jų­jų da­ri­nių. Ži­no­ma, to ne­si­no­rė­tų, bus choa­sas, jei­gu vis­ką griau­si­me."

"Ni­šų nė­ra – yra tik au­gan­tis egoiz­mas"

Vi­da Skač­kaus­kai­tė (Sta­siū­nai­tė) bu­vo tarp Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos at­kū­rė­jų. Vė­liau stei­gė Nau­ją­ją są­jun­gą, bu­vo vie­na iš jos va­do­vų.

Šian­dien į nau­jų par­ti­jų stei­gi­mą ji žiū­ri vie­na­reikš­miai kri­tiš­kai.

"Va­rik­lis par­ti­jas steig­ti vie­nas – di­džiu­lis as­mens egoiz­mas, – tvir­ti­na V. Skač­kaus­kai­tė. – Štai, kon­ser­va­to­riu­mi pa­bu­vęs Ri­mas Da­gys, su ku­riuo kar­tu bu­vo­me So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos at­kū­rė­jai, stei­gia nau­ją par­ti­ją, nes jis vie­nin­te­lis ži­no, kaip rei­kia kur­ti Lie­tu­vą. To­dėl jis ne­tel­pa sa­vo bu­vu­sio­je par­ti­jo­je. Jo­kių ni­šų nau­joms par­ti­joms nė­ra – yra tik au­gan­tis egoiz­mas."

Jos žo­džiais, nau­ji da­ri­niai su­lim­pa, nes prie ly­de­rių pri­li­pę ir ki­ti gau­na "do­zę" sa­vo egoiz­mui pa­ten­kin­ti. Be to, nau­dos sau ga­li iš­peš­ti.

"Jei­gu to­kia par­ti­ja atei­na į val­džią, tai jos na­riai įsi­pai­šo ir į dar­bo vie­tas, to­dėl pas mus Lie­tu­vo­je toks ga­jus ne­po­tiz­mas", – tei­gia bu­vu­si par­ti­jų ly­de­rė.

"Aš taip pat "ne­til­pau" So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je, – pa­si­da­li­ja sa­vo pa­tir­ti­mi. – Kai Vy­te­nis And­riu­kai­tis pa­reiš­kė: aš bū­siu kū­rė­jas ir jo­kių kon­cep­ci­jų man ne­ra­šyk aš išė­jau. Man to­je par­ti­jo­je trū­ko oro. No­rė­jau reikš­tis, o ne­lei­do, tu­rė­jau pa­klus­ti. To­dėl išė­jau kur­ti ki­tos par­ti­jos, o kai ten egois­tai užau­go, jie ma­ne iš­spjo­vė. Pa­tys no­rė­jo vis­ką gau­ti, pa­siim­ti, o čia, gir­di, tu esi vis­ką ap­žer­gu­si."

Jos nuo­mo­ne, neat­si­tik­ti­nai par­ti­jų ideo­lo­gi­nės ri­bos yra iš­plau­ku­sios, nes nau­dos kri­te­ri­jus vy­rau­ja, yra ta­pęs le­mia­mu.

"Ideo­lo­gi­nė ni­ša bū­tų, jei­gu par­ti­jos pa­dė­tų žmo­nėms su­pras­ti vyks­tan­čius pro­ce­sus ir juo­se su­si­vok­ti, o da­bar tik ieš­ko kaž­ko­kios me­na­mos idė­ji­nės vė­lia­vos, kad ga­lė­tų sa­ve po­zi­ci­jo­nuo­ti", – sa­ko V. Skač­kaus­kai­tė.

"Tad, var­gu, ar su­lauk­siu aš iš R. Da­gio ar ku­rio ki­to "ge­ro­vės vals­ty­bės", – iro­ni­zuo­ja bu­vu­si po­li­ti­kė. – Kai pa­kil­si­me virš sa­vo no­rų var­dan Lie­tu­vos žmo­nių, tik ta­da pa­ma­ty­si­me, kad to­kio kie­kio par­ti­jų ir to­kio­mis for­mo­mis, kaip da­bar yra, vi­siš­kai ne­rei­kia."