Naujausios
Tinginiai tampa ir ligoniais
Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje vykusioje regioninėje konferencijoje pažymėta, jog Lietuvoje mažėja sveikų vaikų, beveik pusė lietuvių nesportuoja.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Sveikiausių vaikų mažėja
Pirmojoje regioninėje konferencijoje pristatyta 2011-2020 metų valstybinė sporto veiklos strategija. Pasak vidaus reikalų ministro patarėjo Gintauto Babravičiaus, padėtį galima vertinti kaip nacionalinę katastrofą.
Visuomenės sveikatos centrų atlikta analizė rodo, kad vis mažėja sveikiausių (pirmos sveikatos grupės) mokinių: 1992 metais jų buvo 56,8 procento, 1995 – 53,5, 2000 – 46,3 procento, prieš dešimtmetį – 42,4, o pastaraisiais metais šis parametras jau nebematuojamas.
„Gal patys tokios statistikos išsigandome?“ – svarstė G. Babravičius.
Strategija – trūkumams šalinti?
Kad sporto strategija būtų įgyvendinta, pranešėjas apeliavo į politikus ir sporto bendruomenę, atsakingus asmenis.
„Svarbiausias strategijos uždavinys – pasiekti, kad visuomenė suvoktų sporto, kūno kultūros, fizinio aktyvumo svarbą ir naudą. Sporto prestižas ir dėmesys pakyla tik po svarių pergalių. Tuomet ir politikai mėgsta nusifotografuoti su medalius laimėjusiais sportininkais. Bet neilgai trukus vėl viskas grįžta į senas vėžes“, – aiškino G. Babravičius.
Labai svarbus ir socialinis sporto vaidmuo. Sunku rasti kitą sferą, kurioje vidutines ir mažas pajamas gaunantis žmogus galėtų sėdėti šalia milijonieriaus todėl, kad abiejų vaikai žaidžia vienoje komandoje. Neginčijama sporto įtaka ir nusikalstamumo prevencijai.
Ministro Pirmininko patarėjas, Liono universiteto magistras Mindaugas Špokas bendruomenės sveikatingumo centrus rajonuose vadino raktu į sveiką visuomenę.
Statys daugiafunkcį centrą
Kelmės rajono vicemeras Kęstutis Bilius pagrindine Kelmės sportininkų kalve įvardijo Vaikų ir jaunimo sporto mokyklą, išugdžiusią tris olimpiečius, kitų puikių sportininkų. Tačiau mokykla neturi sporto bazių. Tik Užventyje, gimnazijoje, yra reikalavimus atitinkantys bėgimo takai. Kelmės stadione tėra labai gera veja, bet prasta infrastruktūra.
Pasidžiaugta, jog pavyko renovuoti šešis mokyklų stadionus. Neseniai atidarytas paplūdimio tinklinio aikštynas.
Daug tikimasi iš būsimo daugiafunkcio sporto centro Kelmėje. Galimybių studija kainavo apie 30 tūkstančių litų. Manoma, kad apie 400 tūkstančių litų turėtų atsieiti projektavimo darbai. Kitais metais Vyriausybė statybai skirs milijoną litų, 2014 metais – tris milijonus litų, 2015 metais – penkis milijonus litų. Tais pačiais metais numatomos ir pabaigtuvės.
Autorės nuotr.
TEMA: Vidaus reikalų ministerijos patarėjas, disko metikas Virgilijus Alekna konferencijoje kalbėjo apie savivaldybių, valstybės indėlį rengiant sportininkus.
SKAIČIAI IR FAKTAI
Lietuvos gyventojai bet kokiai fizinei veiklai per parą skiria vidutiniškai 236 minutes. Tai yra 3 val. 56 min. Pagal paros fizinės veiklos intensyvumą, įskaitant profesinę veiklą, laisvalaikį, keliavimą pėsčiomis ar dviračiu, į aukšto fizinio aktyvumo grupę patenka 56,5 procento, į vidutinio fizinio aktyvumo grupę – 21, į žemo fizinio aktyvumo grupę – 22,5 procento Lietuvos gyventojų.
Tokias išvadas padarė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną (GPAQ) apklausę 1046 Lietuvos gyventojus, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų.
Aukšto fizinio aktyvumo grupei priklauso didesnė dalis visų apklaustų vyrų (61,4 proc.), nei visų moterų (52,1 proc.). Tarp žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų aukšto fizinio aktyvumo grupei priklauso 61,6 proc. gyventojų, o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų aukšto fizinio aktyvumo grupei priklauso 41,1 procento.
47,3 procento apklaustųjų teigė darbe neužsiimantys jokia fizine veikla. Ypač tai būdinga asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą.
Fiziškai aktyviausi darbe ar jam prilyginamoje kasdienėje veikloje yra 26-45 metų grupės žmonės. Jie sudaro 31,2 procento visų didelio intensyvumo fizine veikla darbe užsiimančių respondentų. Fiziškai aktyvūs respondentai per dieną su darbu susijusiai veiklai skiria: 15-25 metų amžiaus respondentai – 160 minučių, 26-45 metų – 232 minutes, 46-60 metų – 216 minutes, 61-74 metų – 140 minučių.
51,25 procento moterų darbe buvo fiziškai pasyvios. Beveik dvigubai daugiau vyrų (30,7 proc.) nei moterų (17,2 proc.) darbe dirba dideliu fiziniu intensyvumu. Moterys fiziniam aktyvumui darbe skiria 24 min. mažiau negu vyrai.
Beveik pusė (49,6 proc.) mieste gyvenančių respondentų darbe fizine veikla neužsiima. Kaime fiziškai aktyvūs respondentai darbinei veiklai skiria 210 minučių, mieste – 194 minutes.
63,7 procento turinčių aukštąjį išsilavinimą apklaustųjų darbe nėra fiziškai aktyvūs. Trečdalis žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų (28,5 proc.) darbe užsiima didelio intensyvumo fizine veikla. Tarp įgijusių aukštąjį išsilavinimą sunkiai fiziškai dirba tik 8,9 procento. Fiziškai aktyvūs respondentai turintys aukštąjį išsilavinimą, fiziniam darbui per dieną skiria 180 minučių, o turintys žemesnį nei aukštasis išsilavinimą – 210 minučių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo duomenimis, nuo 1994 metų iki 2010 metų Lietuvoje antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 procentų iki 60, o nutukimas – nuo 10 procentų iki 19. Moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas per penkiolika metų nesikeitė.
Pagal „Iniciatyvos fondo“ inf.