Naujausios
Vaiko kalba reikia susirūpinti kuo anksčiau
Šiaulių centro poliklinikos Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos logopedė Aldona Andrianova ir surdopedagogė–logopedė Natalija Zinkevičienė tėvelius ragina specialistui parodyti net naujagimius. Tai padės kuo anksčiau nustatyti galimus vaiko kalbos raidos sutrikimus.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Pas logopedą – vos kelių mėnesių
N. Zinkevičienė džiaugiasi, kad kalbos raidos sutrikimai dabar diagnozuojami anksčiau: „Nors tėvai iki šiol stebisi, bet apie kelių mėnesių kūdikį galime pasakyti daug. Apžiūrime mažylio liežuvį, liežuvio pasaitėlį, lūpas, gomurį.“
Jei kūdikis sunkiai žinda, springsta – tai gali rodyti ateityje galimus kalbos sutrikimus.
Logopedas pirmos apžiūros metu patikrina, ar mažylis girdi, iš kurios pusės sklinda garsas, ar reaguoja. „Taip esame ne kartą nustatę ir klausos sutrikimų“, – sako N. Zinkevičienė.
Bene daugiausia į logopedus kreipiasi vyresnių nei 2 metukų, dar nekalbančių vaikų tėveliai. „Blogai, kai tėvai tik laukia, kol prabils jų atžala. Logopedo užduotis – ne vien taisyti netaisyklingą "r" ir kitų garsų tarimą, bet ir prašnekinti nekalbantį vaiką, atlikti kalbos raidos sutrikimų prevenciją“, – sako A. Andrianova.
Dažniau vaiko kalba laiku susirūpina patys mikčiojimo, šveplavimo problemų turėję tėvai. „Kai kurių garsų netikslų tarimą tėvams sunku pastebėti: jie savo vaiką supranta. "B" ar "p", "k" ar "t" sako vaikas neretai išgirsta tik gerai įsiklausęs logopedas“, – pabrėžia A. Andrianova.
Nuo gimimo iki pirmųjų žodžių
Kūdikiai iki 3 mėnesių taria a, e, u, kitus balsius ir jų junginius. Maždaug 3–6 mėnesių mažyliai jau ima čiauškėti, jų kalboje atsiranda kiti garsai ir net skiemenys: t, d, m, p, b, te-te-te, de-de-de, ba-ba-ba ir panašiai.
Tėveliai neturėtų laukti nė metukų, jei vaikas nečiauška, nebendrauja (nežiūri į akis, nenori būti kalbinamas). Tai gali rodyti būsimus kalbos raidos sutrikimus.
Reikėtų stebėti ir 6–12 mėnesių mažylio kalbos supratimą, kuris gali rodyti raidos sutrikimus. N. Zinkevičienė pataria pasitikrinti, ar vaikas reaguoja į žodinį prašymą be veiksmo – „duok man“, „ateik pas mane“. Nuo pusės metų vaikas paprastus prašymus jau turėtų mokytis suprasti.
Jei metukų vaikas netaria nė vieno prasmingo žodžio ("tėtė“, „ate“, „au"), su juo nesiseka susikalbėti – laikas pas specialistą. Reikėtų susirūpinti ir tiems tėveliams, kurių pusantrų metukų mažyliai kalba tik vienskiemeniais žodžiais ("do“ vietoj „duona“, „ba“ vietoj „batai") arba apverčia žodelius ("taba“ vietoj „batai").
„Žinoma, vienas skiemuo – geriau negu nieko, bet artėjant antriesiems gyvenimo metams, vaiko kalboje jau turėtų būti ir dviskiemenių žodžių, net dvižodžių sakinėlių“, – sako A. Andrianova.
Kaip padėti vaikui prabilti?
„Nekalbėkite su pradedančiu kalbėti mažyliu mažybiniais triskiemeniais žodeliais – „katytė“, „kojytė“. Juos vaikui pakartoti yra žymiai sudėtingiau nei dviskiemenius „katė“ ar „koja“, – ragina N. Zinkevičienė.
A. Andrianova pataria primygtinai nereikalauti vaikų pasakyti žodelį ir nebijoti jų mokyti garsažodžių: „Nekartokite vaikų kalbos klaidų – nesakykite „liabas“ vietoj „labas“. Garsažodžiai „mū“, „miau“, „au“ – kas kita. Jie turėtų atsirasti greta pirmųjų vaiko žodžių „mama“ ar „tėtė“.
Specialistės perspėja nenukrypti į kraštutinumus: dvimetį ar anksčiau pramokusį dviskiemenių žodžių vaiką jau galima drąsiai mokyti ir triskiemenių mažybinių.
Vyresnių vaikų klaidas taisyti sudėtingiau
Pusantrų metų vaikui jau formuojasi gramatikos pradmenys – jo kalboje atsiranda linksniai, laikai, asmenys... Tuo pačiu – ir nesudėtingi sakiniai ("Duok šitą“, „Einam ten").
Gramatikos sutrikimai, anot logopedžių, yra sunkiau taisomi nei tarimo. Didžiausios problemos tvirtų gramatikos pradmenų neturintiems vaikams kyla pradėjus lankyti mokyklą. Jiems sunkiau sekasi linksniuoti, asmenuoti, dėlioti žodžius į sakinius...
Vos pradėję tarti priebalsius, mažyliai gali juos minkštinti ("liabas“ vietoj „labas"), tačiau, bėgant laikui, minkštinimas turėtų išnykti. „Vaikas turėtų iš karto taisyklingai tarti visus garsus, išskyrus š, ž, č, dž, r ir l kietąjį. Šie atsiranda maždaug apie penktuosius metus“, – sako N. Zinkevičienė.
Jei vaikutis vietoj „kaka“ sako „tata“, vietoj „lialia“ – „jaja“, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
A. Andrianova perspėja, kad ramiai laukti, kol vaikui sukaks penkeri ir šis staiga pradės tarti anksčiau netartus garsus, taip pat nereikėtų. Būtina šiuo laikotarpiu pasikonsultuoti su logopedu, kuris atidžiau apžiūrėtų, paklausytų kalbantį vaiką.
Dabar gausėja dėl dvikalbystės atsirandančių vaikų kalbos sutrikimų. Šios problemos kyla lietuvių vaikams, po kelių gyvenimo užsienyje metų grįžusiemsį Lietuvą.
Dažniausiai iš anglakalbių valstybių į Lietuvą grįžę mažieji lietuvaičiai nesako galūnių, nes anglų kalboje jų nėra. „Nors tokių žodžių derinimo, galūnių parinkimo problemų gali turėti ir Lietuvoje augantys vaikai, jeigu jų kalbos raida vėluoja ar sutrikusi“, – sako A. Andrianova.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASTEBĖJIMAS: „Kuo vyresnis vaikas, tuo sudėtingiau ištaisyti kai kuriuos kalbos sutrikimus. Juk negalime tikėtis aukštų rezultatų iš prieš tai nesportavusio sportininko“, – lygina logopedė Aldona Andrianova.
ŽAIDIMAS: Surdopedagogė–logopedė Natalija Zinkevičienė pataria vaiką mokyti taisyklingai kalbėti žaidimo forma. Čia gali padėti ir lėlės.