Dekoratyvinis tetervinas – virš akmens prie Kruopių

Įam­žin­ti mies­te­lio pa­va­di­ni­mą su­ma­nė vie­tos bend­ruo­me­nė, dau­giau­sia ga­vu­si lė­šų iš Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos. Mo­ty­vuo­ta, kad kruo­piš­kiai sie­kia iš­sau­go­ti se­nų­jų vie­to­var­džių at­mi­ni­mą, di­din­ti vie­tos gy­ven­to­jų su­si­do­mė­ji­mą Kruo­pių kraš­to is­to­ri­ja.

Šis mies­te­lis ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas XVI am­žiu­je. Pa­va­di­ni­mo kil­mė sie­ja­ma su tri­mis le­gen­do­mis. Pir­mo­je le­gen­do­je tei­gia­ma, kad Kruo­pių pa­va­di­ni­mas su­si­jęs su dva­ri­nin­ko Te­ter­vi­no var­du. Ki­tas pa­sa­ko­ji­mas sie­ja­mas su krau­ju, nes per mies­te­lį te­kan­čio Deb­res­ties upe­lio pa­kran­tė­se bu­vo pla­ka­mi bau­džiau­nin­kai, to­dėl van­duo nu­si­da­žy­da­vo rau­do­nai. Tre­čia le­gen­da by­lo­ja, kaip iš tur­gaus ke­liau­jan­čio žmo­gaus ga­be­na­mos kruo­pos pa­bi­ro da­bar­ti­nė­je mies­te­lio te­ri­to­ri­jo­je.

Vi­sos trys le­gen­dos vi­zua­li­zuo­tos prie ke­lio į mies­te­lį: te­ter­vi­nas virš ak­mens įam­ži­na pir­mą­ją le­gen­dą, upės for­mos žel­dy­nas ir rau­do­ni kle­vai – ant­rą­ją, ak­me­nys – tre­čią­ją.

Te­ter­vi­nas pa­vaiz­duo­tas ir Kruo­pių her­be – auk­so spal­vos fo­ne ant ru­dos ša­kos tu­pin­tis juo­das te­ter­vi­nas su rau­do­nu an­ta­kiu ir si­dab­ri­niais uo­de­gos plunks­nų ga­lais. Dau­ge­lis aiš­ki­na, kad to­kie paukš­čiai pe­rė­da­vo mies­te­lį su­pan­čiuo­se miš­kuo­se.