Naujausios
Liga išmokė tausoti sveikatą
Ketvirtus metus lėtine obstrukcine plaučių liga sergantis Algis Spranaitis atsisakė tabako. Anksčiau per dieną vyriškis surūkydavo po pakelį cigarečių. „Liga išmokė tausoti save“, – sako A. Spranaitis.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Perpratus ligą, galima ją valdyti
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga A. Spranaitį užklupo po plaučių uždegimo, tačiau daugiau nei 60 metų garbintas dūmas turėjo lemiamos įtakos.
Septyniasdešimt penktuosius metus einantis ponas Algis rūkyti pradėjo būdamas vos vienuolikos. „Kompanija vaikų susidėjom – smagu buvo, nors tėvukui taip neatrodė. Į mokyklą dėl to ne kartą kviečiamas būdavo, į kuprą man užmesdavo, bet bausmės nepadėjo – likau ištikimas dūmui“, – pasakoja ponas Algis.
Dabar orų kaita apsunkina obstrukcinės plaučių ligos eigą. Lipant laiptais jau reikia sustoti ir pailsėti, antraip ima trūkti oro. Dusulys sugniaužia krūtinę ir ką nors sunkiau pakėlus.
„Kvėpavimui palengvinti nešiojuosi gydytojos parinktą inhaliatorių. Kasryt apsiprausiu šaltu dušu, padarau kvėpavimo pratimų. Pirmąjį pratimą pamokė gydytoja, kitus radau internete, tačiau rimčiau į juos pasižiūrėjau sveikatą stiprindamas sanatorijoje, – pasakoja vyriškis. – Mitybos įpročių nekeičiu – valgau viską, bet su saiku. Liga išmokė tausoti save, todėl gydymo deguonimi dar neprireikė“.
Rudenį ir žiemą reikia labiau pasisaugoti – peršalimo ligos tik dar labiau apsunkintų kasdienybę.
Brangus pavojingas įprotis
„Mečiau, nes rūkyti per brangu – per mėnesį šiam pragaištingam malonumui reikia išleisti ne mažiau kaip du šimtus litų. Tarkim, žvejyboje, kai žuvis nekimba, trauki vieną po kitos, nebejausdamas ne tik saiko, bet ir malonumo, – pasakoja A. Spranaitis. – O ir liga juokų nepripažįsta. Reikia suprasti, kad sveikata svarbiau už viską“.
Atsisakyti dūmo vyrui nebuvo sunku. Kasdien mažindavo surūkomų cigarečių skaičių, kol neliko nė vienos. „Nepajaučiau jokio diskomforto – nebėra, tai nebėra“, – sako pašnekovas.
Nors ponas Algis nerūko jau dvejus metus, tačiau vyriškis įsitikinęs, kad daugiau nei 60 metų nuo dūmo kentėję plaučiai valosi dar ir šiandien, o dūmo mėgėją užuodžiąs iš tolo.
Dažniausia ligos priežastis – rūkymas
Anot gydytojos pulmonologės Virgainės Bielskienės, Lietuvoje lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 3-5 procentai suaugusių gyventojų.
„Ši liga pasireiškia kosuliu, skrepliavimu, progresuojančiu dusuliu. Ligai progresuojant, kvėpavimo takai susiaurėja, mažiau oro patenka į plaučius, dėl to žmogus jaučia dusulį. Blogiausia tai, kad ligos simptomai atsiranda palaipsniui, žmogus prie jų pripranta, todėl dažniausiai į medikus kreipiasi pavėluotai“, – sako gydytoja.
Pagrindinė LOPL priežastis yra rūkymas. „Dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda po 10-15 metų rūkymo. Rūkalius laiku nepastebi, kad kosulys tapo nuolatiniu palydovu ne tik ryte, bet ir dieną. Ligai progresuojant, žmogus jaučia didesnio fizinio krūvio metu atsirandantį dusulį, kuris vėliau lydi net ir menkiausią fizinį krūvį“, – pasakoja pulmonologė.
Priklausomybė gali būti gydoma
Anot medikės, pirmiausia kiekvienas rūkalius turėtų įsigilinti, kokią žalą organizmui daro rūkymas. „Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kuri gali būti sėkmingai gydoma“, – tvirtina gydytoja.
Kiekvienam rūkaliui gydytojas turėtų pateikti konkrečias priežastis, kodėl svarbu mesti rūkyti. „Dažnai rūkaliai klaidingai mano, jog rūkydami vadinamąsias silpnas cigaretes, mažiau kenkia savo sveikatai, tačiau silpnų cigarečių rūkymas sukelia tokius pačius neigiamus pokyčius plaučiuose, kaip ir bet kurios kitos cigaretės“, – tvirtina pulmonologė.
LOPL išsivystyti įtakos turi ir dulkėta, užteršta aplinka, buvimas prirūkytose patalpose, persirgtos kvėpavimo takų ligos bei įvairūs kiti toksiniai faktoriai.
Būtina labiau rūpintis sveikata
Gydytoja sako, kad palengvinti gyvenimo kokybę gali ir pats ligonis. Reikia keisti kenksmingas darbo sąlygas, vengti infekcijų, peršalimų, gripo protrūkių metu vengti masinių susibūrimų vietų.
Ligos eigai palengvinti rekomenduojamos mankštos, fiziniai pratimai. „Reikia išmokti kvėpuoti, maksimaliai naudojant diafragmą, tačiau būtina neužmiršti, kad fizinis krūvis turi būti adekvatus, kiekvienam pagal galimybes“, – primena Virgainė Bielskienė.
Didelę reikšmę turi ir mitybos įpročiai. Reikia vengti kepto, riebaus maisto, daugiau valgyti augalinio maisto, šviežių vaisių bei daržovių. Vertingas daug baltymų turintis maistas – pienas ir jo produktai. LOPL ligoniai turėtų vartoti daugiau skysčių, nes dažnai kvėpuodami, daug jų netenka.
Jono TAMULIO nuotr.
VALIA: Algis Spranaitis sako lengvai atsikratęs cigaretės: „Nepajaučiau jokio diskomforto – nebėra, tai nebėra“.
Autorės nuotr.
TYRIMAI: Gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė primena, kad vienas iš paprasčiausių ir prieinamiausių tyrimų metodų, padedančių nustatyti ligos diagnozę – spirometrijos tyrimas, kurio metu išmatuojamas oro tūris, kurį pacientas gali iškvėpti per tam tikrą laiką. Taip kartu yra nustatomas ligos sunkumo laipsnis bei stadija.