Naujausios
Vienišumas ir nerimas stumia į nebūtį
Lietuva garsėja kaip savižudžių tauta. Mintys apie savęs žalojimą ir savižudybę neretai apninka ir vaikus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vaikai save žaloja
Visuomenės sveikatos specialistai pastebi tendenciją – vaikai žalojasi: pjaustosi, deginasi ir kitaip sukelia sau fizines kančias. Esą jos lengviau pakeliamos negu dvasinis skausmas, kurį moksleiviai patiria dėl draugų patyčių, blogų santykių su tėvais ir kitų problemų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė Sigita Lesinskienė, padedama Kelmės visuomenės sveikatos specialistų, atliko tyrimą apie Kelmės rajono moksleivių polinkį žalotis.
Visose rajono mokyklose apklausti 1374 mokiniai. Į medikų pateiktą klausimyną jie atsakė anonimiškai.
17,3 procento mergaičių ir 10,6 procento apklausoje dalyvavusių berniukų nurodė, jog per pastaruosius šešis mėnesius save žalojo. Mergaitės pjaustėsi, berniukai savo kūną degino arba mušė.
16,6 procento mergaičių ir 11,3 procento berniukų yra galvoję apie savižudybę. 5,3 procento mergaičių ir 3,2 procento berniukų bandė žudytis, nes tikėjosi numirti.
3,3 procento mergaičių ir 2 procentai berniukų prisipažino bandę žudytis, bet nenorėjo numirti, tik atkreipti į save dėmesį.
Siekia atkreipti dėmesį
Pasak S. Lesinskienės, mėginimas žudytis – tai dažniausiai desperatiškas mėginimas gerinti santykius ar taisyti emociškai nebepakeliamą situaciją artimiausioje aplinkoje.
Kai paauglys reanimacijos palatoje atgauna sąmonę ir jį lanko artimieji, atsiranda didesnis emocinis artumas, išgrynintas jausmas, ryšys.
Skaudi pamoka padeda pradėti kokybiškai naujus santykius, suteikia progą kitaip gyventi ir kitaip bendrauti. Tačiau jeigu paauglys ir toliau baramas, baudžiamas, neatsiranda artumo, desperaciniai mėginimai žudytis gali kartotis.
Grėsminga statistika
Minčių apie savižudybes ir bandymų žudytis paplitimą tarp Lietuvos gyventojų tyrė Valstybinio psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Jelena Stanislavovienė ir šio centro direktorė Ona Davidonienė.
Tyrimas parodė, kad 8,1 procento respondentų kilo minčių pasitraukti iš gyvenimo. 5,2 procento teigė, jog buvo pasiekę tokią būseną, kai kūrė planus, kaip atimti sau gyvybę.
Mintys apie savižudybę labiau paplitusios tarp moterų. Tačiau vyrų pasikėsinimai į save grėsmingesni ir dažniausia baigiasi mirtimi. 2011 metais dešimčiai tūkstančių vyrų teko 54,6 savižudybių, tokiam pat skaičiui moterų - 11,6 savižudybės.
Medikės pastebi, jog labiausiai suicidinės mintys paplitusios tarp 15 – 24 metų žmonių, siekia 11 procentų. Su amžiumi tokių minčių mažėja. Vėl padaugėja tarp 45 –54 metų žmonių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, šios amžiaus grupės žmonės dažniausia įgyvendina savo mintis.
Sveikatos specialistai, panagrinėję vyresnio amžiaus žmonių nuotaikas ir požiūrį į gyvybę, pastebi, jog apie savižudybę kartais pagalvoja apie 60 procentų senyvo amžiaus žmonių.
Lemia išsilavinimas, gyvenamoji vieta
Pastebima, jog mažiau apie savižudybes galvoja aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Nuostatos priklauso ir nuo gyvenamosios vietovės. Polinkis žudytis labiau būdingas nedidelių miestų gyventojams. Priklausomai nuo užimtumo dažniausiai žudytis bandė bedarbiai, antrąją vietą užima moksleiviai ir studentai, trečiąją – dirbantys žmonės.
Pagal šeiminę padėtį žudytis bandė 2,5 procento susituokusių, 1,4 procento išsiskyrusių, 0,8 procento netekėjusių ir nevedusių ir 0,3 procento našlių.
M. Romerio universiteto profesorius Gediminas Černiauskas apskaičiavo, jog apie 10 procentų Kelmės rajono gyventojų miršta ne dėl ligos, o dėl išorinių priežasčių: žūsta avarijose, per nelaimingus atsitikimus, patys nusižudo.
Redakcijos archyvo nuotr.
TYRIMAS: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė Sigita Lesinskienė. Kelmės visuomenės sveikatos specialistų padedama atliko tyrimą apie savęs žalojimo minčių paplitimą tarp paauglių.