Naujausios
Diena šventiška, bet su problemų kartėliu
Vakar Šiaulių koncertinėje įstaigoje „Saulė“ šventiniu renginiu pažymėta Tarptautinė neįgalių žmonių diena. Ją organizavusios Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėjų draugijos pirmininkė Violeta Čiuvaševa ne tik džiaugėsi švente, bet ir priminė skaudžias neįgaliųjų problemas.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Tilpo ne visi norintys
V. Čiuvaševa pasidžiaugė, kad šiemet spėjo parašyti projektą ir gavo finansavimą iš Savivaldybės. „Žinoma, prisidėjome ir patys“, – sakė draugijos pirmininkė apie renginio organizavimą.
Šiemet šventėje, kurioje koncertavo Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentų mišrus choras „Studium“, Rūta Ščiogolevaitė, dalyvavo 13 miesto organizacijų, vienijančių įvairią negalią turinčius žmones (sergančius epilepsija, artritu, Alzheimerio, Parkinsono, širdies ir kitomis ligomis).
„Tačiau mieste tokių organizacijų yra daugiau. Koncertų salėje buvo apie 700 renginio dalyvių. Tie, kurie norą dalyvauti pareiškė per vėlai, nebetilpo“, – apgailestavo organizatorė.
Darbdaviai nepasiruošę
Šventėje dalyvavusių organizacijų atstovams įteiktos miesto mero padėkos ir šiauliečio Remigijaus Meilio pagamintos medinės gervės-žvakidės. Šia veikla vyras užsiėmė baigęs Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro kursus, jis pradėjo savo verslą.
Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro vadovė Giedrė Martinaitienė apgailestavo, kad neįgaliesiems, įgijusiems profesinę kompetenciją, sėkmingai integruotis į darbo rinką nėra lengva.
„Nors mūsų kursus baigę neįgalieji apie 70 procentų įsidarbina, negalią turinčiam žmogui įsidarbinti vis dar yra žymiai sudėtingiau nei sveikam“, – pripažino pašnekovė.
„Reikia keisti ne tik darbdavių, bet ir mūsų visų požiūrį į neįgaliuosius. Jie – lygiai tokie pat žmonės kaip likusieji, jiems pritaikius sąlygas jų trūkumus galima pašalinti“, – neabejoja G. Martinaitienė.
Sudėtingiausia darbą rasti judėjimo negalią turintiems žmonėms, kurie priversti sėdėti vežimėliuose.
„Šiaulių darbdaviai nėra pasiruošę priimti tokių darbuotojų. Nėra jiems pritaikytų tualetų, būtinų liftų. Atsiradus laisvai vadybininko darbo vietai mūsų centre, įdarbinome judėjimo negalią turintį žmogų. Deja, visų priimti negalime“, – situaciją apibūdina pašnekovė.
Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centre taip pat veikia gintarų karpymo kambarys, kuriame dirbantys neįgalieji gali užsidirbti. Veikia grožio salonas, jame taip pat gali įsidarbinti centre profesinę reabilitaciją baigę žmonės ir bent iš pradžių įsitvirtinti darbo rinkoje.
Paskatinimo reikia ir darbdaviams, ir neįgaliesiems
Sergantiems epilepsija darbą rasti taip pat sunku. Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėjų draugijos pirmininkę Violetą Čiuvaševą stebina neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimai. „Ne kartą teko girdėti, kaip profesinę reabilitaciją baigusių neįgaliųjų darbingumas padidėjo. Išeitų taip, kad kažkokios įgytos žinios pagerino žmonių sveikatą“, – stebėjosi pašnekovė.
Jos manymu, darbdavys, priimantis į darbą neįgalų žmogų, turėtų būti skatinamas valstybės.V. Čiuvaševa apgailestavo, kad neįgalieji, pastebintys atotrūkį nuo visuomenės, nejaučia poreikio įgyti profesiją, tobulėti.
„Nuo kitų metų sausio 1 dienos pradės veikti darbo įgūdžių rėmimo programa, iš kurios nedidelės finansinės paramos galės tikėtis neįgaliuosius įdarbinantys darbdaviai“, – sakė G. Martinaitienė.
Daug baimės
Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėjų draugijos pirmininkė pasidžiaugė, kad nuo pernai liberalizuotas leidimas vairuoti sergantiems šia nenuspėjama liga: „Atsižvelgiant į priepuolius, jų dažnumą, su gydytojų leidimu daliai sergančių epilepsija jau leidžiama vairuoti automobilius. Tai – laimėjimas.“
Tačiau yra ir pralaimėtų kovų. V. Čiuvaševa apgailestauja, kad Šiaulių lopšeliai-darželiai nėra linkę priimti epilepsija sergančių vaikų: „Prieš kelerius metus darėme apklausą, teiravomės darželių, ar priimtų tokį vaikutį. Nė vienas nesutiko.“
Ji svarsto, gal vertėtų atsisakyti specialių darželių ir integruoti neįgaliuosius į normalius darželius, mokyklas. Gal tai paskatintų ir auklėtojas, pedagogus siekti papildomų žinių?
Anot pašnekovės, svarbiausia sąlyga neįgaliųjų integracijai į visuomenę – jų nebijoti ir suprasti.
Jono TAMULIO nuotr.
ŠVENTĖ: Minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną Šiauliuose, juos vienijančioms miesto organizacijoms dovanotos medinės gervės-žvakidės. Jos – Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro vadovės Giedrės Martinaitienės (kairėje) ir Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėjų draugijos pirmininkės Violetos Čiuvaševos rankose.
