Išeivijos dailininko kūriniai saugomi Kuršėnuose

Išeivijos dailininko kūriniai saugomi Kuršėnuose

Išeivijos dailininko Lenkijos lietuvio Kazimiero Švainausko solidų pluoštą darbų  priglaudė Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Jų centrui dovanojo Kuršėnuose gyvenanti prieš dešimt metų mirusio dailininko žmona Valerija Švainauskienė.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Į Lenkiją – su netikru pasu

1917 metais gimęs, Kėdainių krašte gyvenęs Kazimieras Švainauskas mokėsi Kauno taikomosios dailės mokykloje. Atėjus sovietams, mokslą tęsė Dailės akademijoje Vilniuje.

Lietuvą okupavus vokiečiams, 1943-iaisiais akademija buvo uždaryta.

Nacių okupacijos metais K. Švainauskas dirbo „Aušros“ muziejuje, dalyvavo jo ir Šiaulių kraštotyros draugijos organizuotose ekspedicijose.

Po karo mokslą tęsė Vilniaus dailės institute.

1945-aisiais K. Švainauskas, nuėjęs pasiimti paso, buvo suimtas. Bendroje saugumo komiteto salėje jis su daugeliu kitų be kaltės kaltų išbuvo apie mėnesį. Po to atsidūrė Ukrainos anglies kasyklose.

Pasibaigus karui, tremtinių valdžia gavo raštą iš Lietuvos, iš Dailės instituto. Paprašyta leisti K. Švainauskui baigti studijas. Šio rašto pakako, kad jis grįžtų gimtinėn.

K. Švainauskas suvokė, kad bet kada gali būti vėl suimtas ir išvežtas. Todėl pasirūpino netikru pasu, kuriame nurodyta, kad – jis lenkas, ir 1946-aisiais išvažiavo į Lenkiją tikėdamasis iš čia patraukti dar toliau į Vakarus.

Baigė Krokuvos dailės akademiją.

Išsiskyręs su žmona, šešerius metus vienas gyveno Siedlicuose. Kartais atvykdavo į Vilnių. Vienos tokios išvykos metu jis susipažino su Vilniuje gyvenusia Valerija. Ji 1980-aisiais išvyko į Lenkiją pas Kazimierą. Pora drauge gyveno daugiau kaip 20 metų – iki Kazimiero mirties 2002-aisiais.

V. Švainauskienė mena, kad jos vyrą visada traukė į Lietuvą. Kai jam buvo 85-eri, kai jis jau labai sunkiai sirgo, kartą jis ištarė: „Aš niekada negrįžau iš tremties“. Tai buvo paskutiniai jo žodžiai.

Lenkijos dailininkų sąjungos narys K. Švainauskas (Kazimierz Szwainowski) palaidotas Siedlicuose, kraštui nusipelniusių žmonių alėjoje.

Bus saugoma Amatų centre

K. Švainauskas yra surengęs daugybę parodų. „Aušros“ muziejui dailininkas yra padovanojęs 195 grafikos lakštus. Jame yra saugomi K. Švainausko Kelmės ir Kražių valsčių skrynių ir namų apyvokos ornamentikos 70 piešinių.

Daug jo darbų saugoma Lenkijos muziejuose bei privačiose kolekcijose.

Iš Rakandžių kaimo netoli Gruzdžių kilusi V. Lengvenytė-Švainauskienė, maždaug prieš 10 metų grįžusi iš Lenkijos ir įsikūrusi Kuršėnuose, saugo savo vyro daugiau kaip pusantro tūkstančio grafikos darbų.

Jų apžiūrėti, parinkti tinkančių Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui atvyko jo direktorė Birutė Poškienė, Meno mokyklos mokytoja Dalia Jokubauskienė ir V. Švainauskienės sesuo kuršėniškė tautodailininkė Zita Pastaukienė.

Šiuose namuose saugomuose K. Švainausko darbuose daugiausiai Lenkijos bažnyčios, kiti pastatai, žymūs šios šalies žmonės. Yra ir Vilniaus bei Lietuvos kaimo vaizdų.

V. Švainauskienės viešnias labiausiai domino darbai, temomis artimi kuršėniškių etninės kultūros ir tradicinių amatų puoselėtojų veiklai. Jos rado daug Lietuvos laukuose atliekamų darbų vaizdų (ciklas „Kaimiečių gyvenimas"), amatininkų, lietuviškais tautiniais rūbais apsirengusių šokėjų bei kitokių piešinių.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorės B. Poškienės teigimu, dailininko K. Švainausko darbai bus saugomi centro fonduose. Parodose su jais bus supažindinama visuomenė, šiais darbais galės pasinaudoti dailės mokytojai.

Kuršėnų meno mokyklos dailės mokytoja D. Jokubauskienė, žvelgdama į išeivio lietuvio grafikos darbą, pasidžiaugė: „Kokia linijų įvairovė – būtinai reikia parodyti vaikams“.

Atsitiktinumas

„Šią fantastišką dovaną į mūsų centrą atneša šuva“, – rengiantis vykti pas V. Švainauskienę, mįslingai ištarė B. Poškienė.

Prie amatų centro pastato buvo pastebėtas priklydęs pekinų veislės šuniukas. Buvo matyti, kad jis ne valkataujantis, su dirželiu ant kaklo.

B. Poškienė, pagailusi paklydėlio, parsivedė jį į kabinetą. Čia jį palikusi ir darbo valandoms pasibaigus, vakare ji grįžo į centrą. Išsivedė šunį į lauką. Nusprendusi vaikštinėjančių, sėdinčių parke paklausinėti, ar kas neieško paklydusio šuns, priėjo prie dviejų merginų.

Viena iš jų pasakė mačiusi ranka parašytą skelbimą, jog dingo šuo.

Stovėdama prie merginos nurodytosios skelbimų lentos su šiuo rašteliu, B. Poškienė paskambino jame nurodytu numeriu. Atsiliepė V. Švainauskienė. Sužinojusi, kur jos dingusi Gaja, atskubėjo į Amatų centrą.

Įsitikinusi, kad tai tikrai jos kalytė, moteris dėkojo ir tikino tikrai kuo nors atsilyginsianti.

Autoriaus nuotr.

ATRANKA: Dailininko Kazimiero Švainausko darbus atrenka (iš dešinės) Kuršėnų meno mokyklos dailės mokytoja Dalia Jokubauskienė, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė, Valerija Švainauskienė ir tautodailininkė Zita Pastaukienė.

Valerijos Švainauskienės albumo nuotr.

DAILININKAS: Kazimieras Švainauskas, gyvendamas Lenkijoje, ilgėjosi Lietuvos.

KŪRYBA: Dailininkas Kazimieras Švainauskas – prie savojo darbo stalo.

K. Švainauskas. Gubų rišėjos.

K. Švainauskas. Autoportretas.